Kad ir kokie būtų klimato kaitos nesutarimai, viso to padariniai pastebimi labiau nei ypač. Kol Rusiją šią vasarą pribloškė sniegas, Kinija praneša apie karščio rekordą.
Būtent Pekine vienuolika dienų temperatūra viršijo 40 laipsnių, o už daugiau nei 2000 km nuo sostinės fiksuotas rekordas, t. y. daugiau nei 52 laipsniai, praneša LRT portalas.
Visgi ne ką lengviau ir Jungtinėse Valstijose. Pietvakariuose termometro stulpeliai šoktelėjo iki 49 laipsnių. Tad didžiausios teršėjos – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija – ėmėsi veiksmų: užmezgė pokalbį apie tai, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą.
Vis dėlto 4 dienas trukusio vizito metu Kinijoje iš principo jokių veiksmų suderėti taip ir nepavyko. Tačiau VDU Azijos studijų centro vyresnysis koordinatorius, VDU lektorius ir politikos mokslų daktaras Arvydas Kumpis sako, kad stebėtis neverta. Bet lūžio taškas – pasiektas, nes JAV, ypač Kinija, rodo savo gerą valią.
Perspektyvos prieš derybas
Dvišales derybas dėl kovos su klimato kaita Pekinas nutraukė pernai rugpjūtį, įniršęs dėl buvusios Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito Taivane. Tačiau pastaruoju metu jau trečias JAV administracijos pareigūnas Johnas Kerry ir vėl apsilankė Kinijoje.
Tik šįkart klimato kaitos klausimu. Dar prieš pat kelionę į Pekiną Jungtinių Valstijų specialusis pasiuntinys klimato kaitos klausimais pabrėžė, kad be didžiųjų pasaulio teršėjų pastangų užmojai kovoti su klimato kaita bus nesėkmingi.
„Tikiuosi, galime pasiekti pažangą kai kuriose srityse, ypač svarbu dirbti kartu, mažinant taršą metano dujomis. Mūsų ankstesnėse darybose Kinija sutiko parengti veiksmų planą. Tikiuosi pažangos, keičiant anglis kitu kuru, nes anglys yra taršiausias kuras“, – taip prieš išvykdamas į Pekiną sakė Jungtinių Valstijų specialusis pasiuntinys klimato kaitos klausimais J. Kerry.
Prieš jį šioje Rytų Azijos valstybėje buvo valstybės sekretorius Antony Blinkenas, o dar prieš tai – iždo sekretorė Janet Yellen.
Ar įmanoma dviem šalims sustabdyti klimato kaitą?
Nors Kinija ir JAV yra didžiausios teršėjos pasaulyje, kyla klausimas, ar įmanoma šioms dviem šalims sustabdyti klimato kaitą. O gal į diskusiją reikėjo įtraukti ir kitas šalis?
VDU Azijos centro vyresniojo koordinatoriaus teigimu, keturių dienų vizitas į Kiniją buvo specialios dviejų šalių derybos, tačiau dar nereiškia, kad derybos nevyksta ir tarp kitų šalių.
„Šiuo atveju mes turėjome susitikimą tarp dviejų didžiausių teršėjų. Kinija yra nepavejama teršėja. Jungtinės Amerikos Valstijos šioje vietoje užima antrą vietą. Tad šios derybos teoriškai turėtų paveikti į teigiamą pusę teršėjų valią“, – kalbėjo A. Kumpis.
Eksperto teigimu, jeigu žiūrėtume į dviejų valstybių bendrą taršą iš skirtingų perspektyvų, Kinijos ir JAV žodis yra labai svarbus. Be to, ekonominių lyderių įsipareigojimai didžiausi, tai ir jų veiksmai yra gana stipriai stebimi. Tad natūralu, jog tai, kas yra nutariama, yra dar ilgą laiką diskutuojama.
Iš principo nesutarta nieko
„Kas yra įdomiausia iš tikrųjų, kad iš principo nebuvo sutarta nieko. Pasibaigus vizitui, mes matome, kad visa tai, kas buvo planuojama, nebuvo sutarta. Atėjo, pakalbėjo, bet nieko neįvyko“, – situaciją komentavo A. Kumpis.
Pasak jo, šis keturių dienų vizitas buvo labai lauktas – įvyko įšaldytų diskusijų, įšaldytų debatų atnaujinimas. O Jungtinių Valstijų specialusis pasiuntinys klimato kaitos klausimais ėjo su konkrečia užduotimi – įtikinti Kiniją mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, mažinti iškastinio kuro naudojimą.
Prieš vizitą žmonių emocijas virpino ir jo pasisakymas, kad pozicija nebus keičiama. Deja, A. Kumpio teigimu, iš anksto buvo sustyguota, kad tai labiau simbolinis vizitas. Tačiau, anot pašnekovo, tai neturėtų stebinti.
„Jeigu mes sakysime, kad atvažiavo, pakalbėjo ir nieko nenusprendė, tai nebūtinai yra nieko. Tai vis tik rodo JAV, ypač Kinijos gerą valią. Mat vizitas nevyksta tada, kai kažkas užsimano tai daryti vienas. Tas susitarimas yra suderinamas tarp dviejų šalių. Vadinasi, yra noras palaikyti bendradarbiavimą“, – aiškino VDU lektorius.
Portalas Alfa.lt primena, kad jau daug metų Kinijos ir JAV santykiai yra pašliję. Tačiau pastebima, kad birželio mėnesį JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno vizitas į Kiniją pralaužė ledus. Tačiau ekspertai mano, kad šie santykiai artimiausiu laikotarpiu išliks įtempti.
„Vis dėlto reikia pabrėžti, kad ne vieno ir ne dviejų tokių susitikimų reikia. Mat du skirtingi dalykai yra tarp to, ko nori Kinija ir ko nori JAV“, – kalbėjo A. Kumpis.
Kinija nori stiprinti ryšius su JAV?
Pasak pašnekovo, klimato kaita gali būti panaudota kaip koziris ir tolimesnėse šių šalių derybose. Paklausus, ką derybų metu ant stalo galėjo padėti ir ko iš JAV galėjo paprašyti Kinija, A. Kumpis nesunkiai nurodo keletą variantų.
„Kiek aš įsivaizduoju, kiek man teko matyti diskusijų, JAV galėjo būti pasakyta nesikišti į Kinijos vidaus politiką. Kinijos prezidento pozicija yra tokia, kad mes žinome savo apimtis, mes žinome savo problemas, todėl jas spręsime savais būdais ir savo įranga. Ir tai, kad kas nors iš šono pasakys, kad mums reikia su tuo ar tuo susidoroti, mums iš principo nėra smagu“, – mintimis dalijosi A. Kumpis.
Kaip sako ekspertas, tokia Kinijos pozicija griežta, iš kitos pusės – nerimauti neverta. J. Kerry yra veiksmingiausias sprendimų priėmėjas, tarpininkas, iš principo pasiuntinys. Po jo užnugariu stovi Joe Bidenas, o už JAV prezidento stovi visa finansinė struktūra. O tai svarbu ir Kinijai.
Pastaroji taip pat norėtų stiprinti ryšius su JAV užsienio politikoje. O JAV tai nepriimtina. „Vėlgi ant stalo yra padėta daug. Buvo galima matyti, kad (diskusijose) pateikiami faktai labiau. (Žinoma,) nes paprastai tai yra ne tik politinės valios klausimas, bet (labiau sudėliotas) moksliniu pagrindu. Juo daugiau derinsi, juo labiau keisis uždavinys“, – informacija dalijosi VDU Azijos studijų centro vyresnysis koordinatorius.
nepartinisPrieš 39 d.
aPrieš 42 d. Kas tai nausėdaiPrieš 42 d. 
