Estijoje pirmadienį viešintis premjeras Gintautas Paluckas sako nematantis grėsmės Baltijos šalių transatlantiniam bendradarbiavimui.
„Kviečiu visus neprarasti vilties, nepaisant to, kad politikoje yra išsakomi įvairūs, gana dramatiški, ar karšti pareiškiamai, praktikoje, kaip mes matome, šiandien ar NATO struktūrose, ar dvišaliuose santykiuose nematome jokių mūsų santykių aižėjimo požymių“, – žurnalistams Taline sakė ministras pirmininkas.
„Atvirkščiai, mūsų regiono pastangos sutekti finansavimą (...) tikrai yra vertinamos ir todėl galiu sakyti, kad grėsmės mūsų transatlantiniams bendradarbiavimui nematau“, – pabrėžė jis.
Baltijos šalyse ir Rytų Europoje nuo 2014 metų pavasario, kaip dalis operacijos „Atlanto ryžtas“ rytinėje NATO dalyje, yra rotuojami Jungtinių Valstijų (JAV) sausumos pajėgų kariai.
Nuo 2019 metų Lietuvoje rotuojami JAV sunkieji batalionai.
Kovo pradžioje amerikiečių transliuotojas NBC, remdamasis esamais ir buvusiais aukšto rango pareigūnais, paskelbė, jog JAV peržiūrint karių dislokavimą Europoje, prezidentas Donaldas Trumpas svarsto favoritizuoti valstybes, kurios skiria daug lėšų gynybai.
Taip Amerika iš esmės pakeistų savo dalyvavimo NATO modelį.
Lietuvos politikai ne kartą sakė siekiantys nuolatinio amerikiečių buvimo šalyje. Ankstesnis Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys yra tvirtinęs, kad JAV pajėgų buvimas rotaciniu pagrindu iš esmės yra tas pats, kas nuolatinis buvimas.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę teigė, jog Lietuva yra pasiruošusi priimti daugiau JAV karių, tačiau tai priklausys nuo politinio amerikiečių sprendimo.
Kaip rašė BNS, šiuo metu Pabradėje, Švenčionių rajone, tarnybą atlieka sausio pabaigoje atvykęs 11-asis JAV rotacinis batalionas. Jis Lietuvoje praleis devynis mėnesius ir treniruosis su Lietuvos kariais ir kitais sąjungininkais.
D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO šalis už tai, kad jos nesilaiko dabartinio tikslo gynybai skirti bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis teigė, kad tai neteisinga ir užkrauna papildomą naštą JAV.
Šiemet jis yra sakęs, kad sąjungininkės Europoje bendrai turėtų skirti gynybai tiek, kiek skiria vienos JAV. Neseniai jis pareiškė, kad NATO narės gynybai turėtų skirti 5 proc. savo BVP.
Padidinusi skolinimosi galimybes, šiemet Lietuva krašto apsaugai ketina skirti 4 proc. BVP, o 2026–2030 metais planuoja gynybai numatyti 5–6 proc. ekonomikos dydžio.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
