Pirmadienio vakarą ES šalių lyderiai susirinks Briuselyje, kad pasitartų dėl naujų ES vadovų: Europos Komisijos pirmininko, Europos Vadovų Tarybos prezidento ir ES diplomatijos vadovo postų. Favoritai aiškūs, bet ir jie – ne be šešėlių.
Pagrindinė kandidatė į Europos Komisijos (EK) vadovus – antros kadencijos šiame poste siekianti Ursula von der Leyen. Jos atstovaujama Europos liaudies partija laimėjo Europos Parlamento rinkimus, tačiau norint, kad europarlamentarai patvirtintų U. von der Leyen kandidatūrą, reikia mažų mažiausiai socialistų ir liberalų balsų.
Be to, ne visi Europos liaudies partijos atstovai remia dabartinę EK pirmininkę. Tuo labiau kad tęsiasi „Pfizergeito“ skandalo tyrimas dėl U. von der Leyen bendravimo su farmacijos milžino vadovybe. Laikraštis „The New York Times“ anksčiau pranešė, kad U. von der Leyen apsikeitė SMS žinutėmis su „Pfizer“ vadovu Albertu Bourla prieš sudarant didžiausią ES susitarimą dėl vakcinų pandemijos įkarštyje. Laikraštis padavė EK į ES Teisingumo Teismą dėl jos atsisakymo paviešinti šias žinutes ES Teisingumo Teisme.
Pastaraisiais mėnesiais Europos prokuratūra perėmė bylą, susijusią su atskiru Frédérico Baldano ieškiniu prieš U. von der Leyen. Belgijos lobistas, atstovaujantis Kinijos bendrovėms, F. Baldanas padavė EK pirmininkę į teismą, kaltindamas ją „kišimusi į viešąsias funkcijas, SMS sunaikinimu, korupcija ir interesų konfliktu“. Tokie kaltinimai gali atsiliepti balsuojant už U. von der Leyen kandidatūrą Europos Parlamente.
Vis dėlto pirmas žingsnis – ES valstybių lyderių sprendimas. Pirmadienį jie turėtų apsispręsti neoficialiai ir birželio 27–28 d. Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje sprendimas bus patvirtintas oficialiai. Kad užsitikrintų paskyrimą, 65-erių U. von der Leyen reikia kvalifikuotos daugumos – 15 iš 27 ES šalių narių, atstovaujančių mažiausiai 65 proc. bloko gyventojų, – paramos. Iš pradžių Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dar bandė žaisti su galimybe pasiūlyti kitą kandidatūrą į EK vadovus, bet po pralaimėtų Europos rinkimų, kaip ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, regis, susitaikė su U. von der Leyen skyrimu. Lietuva taip pat remia jos kandidatūrą.
Tiesa, dabartinis EVT vadovas Charles'is Michelis, kurio santykiai su U. von der Leyen nesusiklostė, irgi bandė intrigauti dėl EK pirmininko posto, bet tradiciškai patyrė pralaimėjimą.
Aišku, kad pats Ch. Michelis neliks EVT prezidento poste. Pagrindinis kandidatas jį pakeisti – buvęs Portugalijos premjeras António Costa. Jis atstovauja socialistams – šiek tiek balsų netekusiai, bet vis dar antrai pagal dydį frakcijai Europos Parlamente.
Tačiau pats A. Costa turėjo atsistatydinti Portugalijoje dėl korupcijos skandalo. Prokurorai teigia, kad A. Costos vyriausybės nariai pritaikė teisės aktus taip, kad jie būtų naudingi modernaus duomenų centro Pietų Portugalijoje plėtotojams. Tuomečio ministro pirmininko pavardę įtariamieji minėjo keliuose protokoluose, todėl prokurorai ėmėsi aiškintis, ką jis galėjo žinoti apie šią schemą. A. Costos atžvilgiu atliekamo tyrimo detalės tebėra įslaptintos, o jis neigia bet kokius kaltinimus.
Pagrindinė kandidatė į ES diplomatijos vadovo postą – Estijos premjerė Kaja Kallas, atstovaujanti Europos liberalams. Vienas jos esminių pranašumų (kartu ir trūkumų) – arši Rusijos kritika. Vis dėlto teigiama, kad ji ES lyderiams pasižadėjo dėmesio skirti ne tik ES santykiams su Rytais, bet ir su Pietumis.
Pačioje Estijoje K. Kallas populiarumas labai smuko ir jos partija pralaimėjo Europos Parlamento rinkimus. Iš pradžių ji sulaukė kaltinimų dėl vyro verslo, kuris nepaisydamas agresijos prieš Ukrainą ir sankcijų esą toliau dirbo su Rusija. Dabar S. Kallas tenka spręsti problemas, susijusias su aukšto rango gynybos ministerijos valstybės tarnautojo atsistatydinimu, kuris apkaltino valdančiąją koaliciją, kad ši nepakankamai stengiasi pagerinti saugumo situaciją.
Pagrindinė kandidatė į Europos Parlamento pirmininkus – dabartinė jo vadovė Roberta Metsola, irgi iš Europos liaudies partijos. Jai vadovaujant Europos Parlamentas išgyveno net keletą didžiulių skandalų – nuo „Katargeito“ iki „Rašageito“. Vis dėlto R. Metsolos likimą nulems ne ES lyderiai, o liepą į pirmą sesiją Strasbūre susirinksiantys naujojo Europos Parlamento nariai.
