Buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius paskutinėmis savo, kaip parlamentaro, darbo dienomis gali pasidžiaugti keliavęs į gana tolimus, šiltus ir egzotiškus kraštus. Jo sąskaitoje yra savaitę trukusi komandiruotė Čilėje, taip pat galėjo būti komandiruotė Indijoje, į kurią buvęs parlamentaras turėjo vykti vos grįžęs iš Čilės, tačiau ten taip ir neišvyko. Kiek kainuoja tokios komandiruotės ir ką jose veikia Seimo nariai?
Čilė, Indija – tokie egzotiški kraštai turėjo būti aplankyti darbo metu, už mokesčių mokėtojų ar organizatorių pinigus. Tiesa, Indijos už svetimas lėšas K. Bartoševičius išvysti jau nespėjo.
Dar būdamas Čilėje, sausio 20 d., K. Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) išsiuntė atsistatydinimo pareiškimą. Kiek vėliau, sausio 23 d., pasirodė viešas parlamentaro pareiškimas, esą šis atsisako Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių. Tą pačią dieną generalinė prokurorė Nida Grunskienė dėl dabar jau buvusiam Seimo nariui pareikštų įtarimų seksualiai prievartavus mažamečius asmenis prašydama panaikinti parlamentaro teisinę neliečiamybę kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Sutapimas tai ar ne – spręsti kiekvienam asmeniškai. Tačiau susidomėjimą kelia ir tolimos Seimo nario komandiruotės.
Už kelionę į Čilę – beveik 3 tūkst. eurų
Sausio 15–23 d. viešėdamas Čilės sostinėje Santjage K. Bartoševičius dalyvavo konferencijoje „Ateities kongresas 2023“. Anot Seimo kanceliarijos, ši konferencija buvo vienas iš pasaulio Ateities komitetų bendradarbiavimo etapų. Bendradarbiavimas prasidėjo dar Helsinkyje vykusioje pirmojoje pasaulio šalių parlamentų Ateities komitetų konferencijoje.
Konferencijos organizatorių išsiųstame kvietime, adresuotame Ateities komitetui, kurio narys buvo ir pats K. Bartoševičius, rašoma, jog konferencija siekiama sužadinti žmonių smalsumą ir įtraukti piliečius į diskusijas apie ateitį.
„Tai taip pat yra ta vieta, kuri skatina partnerystę ir aljansus tarp kviestinių pranešėjų, Nacionalinio kongreso, universitetų, institucijų, pilietinių organizacijų, įmonių, žiniasklaidos ir vietos valdžios institucijų.
Kai kurie pavyzdžiai, atsiradę iš Ateities kongreso bei Ateities komitetų bendradarbiavimo patirties, yra įstatymo projektas dėl neurologinių teisių, Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija, įstatymo dėl žaliojo vandenilio struktūra bei Čilės mokslo, technologijų ir inovacijų ministerijos įsteigima“, – buvo rašoma kvietime.
Pasidomėjus oficialia konferencijos programa plačiau, matyti, jog organizatoriai suplanavo kiekvieną dieną – maždaug nuo 10 valandos ryto iki 18 valandos vakaro. Kasdien savo pranešimais dalijosi bent 20 pranešėjų. Tarp jų – ekspertai ir analitikai, nagrinėjantys klimato kaitos, atsinaujinančios energijos, neurobiologijos, dirbtinio intelekto, psichologijos ar translyčių lygybės klausimus. Pranešėjai susirinko iš įvairių pasaulio šalių, tarp jų – Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos, Kinijos, JAV, taip pat ir Čilės bei kitų.
Seimo valdybai pritarus K. Bartoševičiaus dalyvavimui šioje konferencijoje, Seimo kanceliarijai buvo pavesta apmokėti kelionės, kompleksinio kelionės draudimo, transporto užsienyje išlaidas ir išmokėti dienpinigius iš Seimo parlamentinei diplomatijai skirtų lėšų. Tokia buvusio Seimo nario kelionė Seimo kanceliarijai atsiėjo 2635 eurus.
Kolegų komandiruotės kelia dvejopus jausmus
K. Bartoševičiui dar viešint Čilėje, sausio 18 d., Seimo valdybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl K. Bartoševičiaus, taip pat ir dviejų kitų parlamentarų – Vytauto Mitalo ir Andriaus Vyšniausko –komandiruotės į Indiją sausio 22–vasario 1 d. Parlamentarai buvo kviečiami į Naujajame Delyje vykstančio projekto „Demokratijos tinklo programa“ įgyvendinimą, o padengti kelionės išlaidas prisiėmė patys organizatoriai.
Bendru sutarimu komandiruotei buvo pritarta likus kelioms dienoms iki buvusio parlamentaro VRK išsiųsto atsistatydinimo pranešimo. Tačiau Seimo valdybos posėdžio metu, prieš priimant sprendimą dėl komandiruotės Indijoje, vienas iš parlamentarų dar spėjo ir kiek paironizuoti aktyvų kolegų įsitraukimą į tolimas viešnages. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Jonas Jarutis juokavo, jog likusį posėdį būtų galima pratęsti ir tiesiog išvardijant visą geografiją.
„Praeitame (posėdyje) į Čilę leidome, dabar šiame posėdyje, aš nieko prieš iš principo neturiu, Indija bus, Tibetas, tai kur kolegos tarpušvenčiu ruošiasi dar lėkti?“ – klausė J. Jarutis.
Tačiau Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen su politiko ironija nesutiko ir teigė, jog yra itin svarbu megzti santykius ir kalbėti su tais parlamentais, kurie yra už Europos Sąjungos bei pačios Europos ribų.
„Aš tiesiog kviečiu visus atsakingai žvelgti į kolegų planus ir prašymus dėl komandiruočių. Aš pati prieš dvi dienas buvau gan standartinėje komandiruotėje Varšuvoje, bet ten turėjau progą pasikalbėti su kolegomis, parlamentų pirmininkais iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos, ir ten turėjome gan ilgą diskusiją apie tai, kaip svarbu yra megzti santykius ir kalbėtis ne tik JAV, kas yra mūsų natūralūs ir labai artimi sąjungininkai bei partneriai.
Tai aš siūlau tiesiog neironizuoti dėl to, kad mūsų kolegos, tarkime, ketina važiuoti į valstybę, kuri yra viena didžiausių demokratijų ir nuo kurios pozicijos, kad ir Ukrainos karo atžvilgiu, taip pat nemažai kas priklauso. Aš matau tame labai didelę vertę, tai kiekvieną kartą pasitikėkime tuo, kad tie prašymai yra tikrai pagrįsti, ir diskutuokime dėl to. Nematau jokios priežasties kažkaip įtarinėti, kad mūsų kolegos tarp sesijų daro kažką netinkamo“, – teigė Seimo pirmininkė.
Tąkart apsiginti panoro ir į šią komandiruotę jau išvykęs V. Mitalas. Seimo nario teigimu, gan svarbi aplinkybė yra tai, jog visas kelionės išlaidas padengia patys organizatoriai, todėl Seimo kanceliarijai prie to prisidėti nereikia.
„Gerbiamieji kolegos, tai tikrai geografija, kad ir šioje programoje, jeigu Jonui būtų įdomu, yra gan plati, nes ne vien tik Lietuvos parlamentarai čia dalyvaus, čia bus ir kai kurių Europos šalių, taip pat Kanados, Izraelio, Japonijos ir kitų šalių parlamentarai. Jeigu reikėtų dengti visas komandiruotės išlaidas Seimui, gal galėtume ir kitaip diskutuoti“, – kalbėjo Laisvės partijos narys.
V. Mitalui pritarė ir parlamentarai Andrius Mazuronis bei Jurgis Razma. Pastarasis sakė, esą nėra jokios problemos, kad jauni politikai praplės akiratį.
Visgi Seimo nario mandato atsisakęs K. Bartoševičius į kiek daugiau nei savaitės trukmės viešnagę Indijoje taip ir neišvyko. Anot Seimo kanceliarijos, dėl pasikeitusių buvusio parlamentaro planų jokių nuostolių patirta nebuvo.
Komandiruotėms šiemet – daugiau nei pusė milijono eurų
Dar praėjusiais metais V. Čmilytė-Nielsen BNS sakė, jog vertinant kitą biudžetą gali tekti atsisakyti kai kurių komandiruočių ir labai gerai įvertinti kiekvienos išvykos būtinumą.
Analizuojant šių metų komandiruotėms numatytą biudžetą galima pastebėti, jog pastarasis – didesnis nei 2022-aisiais. Praėjusiais metais parlamentarų kelionėms buvo numatyta skirti pusę milijono eurų, o 2023-iaisiais – 630 tūkst. eurų. Seimo kanceliarija nurodo, jog nuo metų pradžios jau yra išleista bent 30 tūkst. eurų.
„Pasikeitusi geopolitinė situacija padarė didelę įtaką parlamentinės diplomatijos svarbai, ir Lietuvos parlamentas privalo užtikrinti savo atstovų dalyvavimą įvairių formatų tarptautiniuose renginiuose bei susitikimuose. Seimo valdyba yra patvirtinusi ilgalaikių Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų sąrašą, tačiau net ir šiuos prioritetus koreguoja esama tarptautinė geopolitinė situacija“, – komentavo Seimo kanceliarija.
Pirmose Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų sąrašo vietose šiandien galime pastebėti aktyvią narystę NATO bei ES, taip pat santykių su JAV stiprinimą, bendradarbiavimą su Šiaurės ir Baltijos šalimis.
NemanauPrieš 803 d.
+61
