Po dešimties metų kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį Briuselyje pasakė savo atsisveikinimo kalbą ir išdėstė „penkias pamokas, kurios yra labai svarbios tolesnei NATO sėkmei ateityje“.
Ketvirtadienio pavakarę prie Europos kvartalo esančio viešbučio viena iš salių buvo pilnutėlė. Ten vyko Vokietijos Marshallo fondo organizuotas atsisveikinimo pokalbis su J. Stoltenbergu. Jis priminė, kad prieš dešimt metų būtent Vokietijos Marshallo fondo renginyje jis pasakė savo pirmąją kalbą kaip Aljanso vadovas, o dabar sako atsisveikinimo žodį. Besitraukiantis NATO vadovas atrodė atsipalaidavęs ir laidė juokelius.
„2014 m., kai į mane pirmą kartą kreipėsi ir paklausė, ar esu pasirengęs tapti NATO generaliniu sekretoriumi, aš, kaip visada, sutikau. Nuėjau pas tėvą ir paprašiau patarimo. O jis pasakė, kad NATO ne tiek jau daug kas vyksta“, – prisiminė J. Stoltenbergas, kurio tėvas – irgi žinomas Norvegijos politikas ir „dalyvavo daugiau NATO susitikimų nei beveik bet kuris kitas norvegas“.
Salėje nuvilnijo juokas. Išties per dešimtmetį NATO susidūrė su didžiuliais iššūkiais: Rusijos įvykdyta Krymo aneksija, ISIS iškilimas, pasitraukimas iš Afganistano, pandemija, plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, konkurencija su Kinija ir t. t.
„Per šiuos 10 metų mes patyrėme didžiausias permainas per pastarąją kartą, – kalbėjo J. Stontelbergas. – Mes sustiprinome savo gynybą. Nuo nulio iki dešimčių tūkstančių kovai pasirengusių NATO karių mūsų rytiniame flange. Nuo tūkstančių iki pusės milijono aukštos parengties karių. Nuo trijų iki dvidešimt trijų sąjungininkių, gynybai skiriančių ne mažiau kaip 2 proc. BVP.“
Kartu besitraukiantis NATO generalinis sekretorius pasidalijo penkiomis pamokomis iš savo patirties.
„Pirma, turime būti pasirengę mokėti kainą už taiką. Kuo daugiau pinigų, tuo stipresnė mūsų gynyba, tuo veiksmingesnė mūsų atgrasymo priemonė, tuo didesnis mūsų saugumas“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad sąjungininkės gynybai turės skirti gerokai daugiau nei 2 proc BVP.
„Antroji pamoka – laisvė yra svarbesnė už laisvąją prekybą. Ne taip seniai daugelis sąjungininkų manė, kad dujų pirkimas iš Rusijos yra grynai komercinis reikalas. Tai buvo klaidinga“, – kalbėjo J. Stoltenbergas ir pabrėžė, kad negalima padaryti tos pačios klaidos su Kinija. T. y. negalima tapti priklausomiems nuo Kinijos retųjų mineralų, eksportuoti pažangių technologijų ir leisti kontroliuoti ypatingos svarbos infrastruktūros. Kartu jis teigė, kad protekcionizmas prieš sąjungininkus nedidina saugumo.
„Trečioji pamoka ta, kad karinė jėga yra būtina dialogo sąlyga. (...) Turime kalbėtis su savo kaimynais. Kad ir kaip būtų sunku. Tačiau dialogas veiksmingas tik tada, kai jį palaiko stipri gynyba. Tai aiškiai matyti Ukrainoje“, – pareiškė J. Stoltenbergas ir paragino sąjungininkus toliau tiekti ginklus Ukrainai, nes tik taip bus sustabdytas Vladimiras Putinas: „Paradoksas yra tas, kad kuo daugiau ginklų Ukrainai galime pristatyti, tuo didesnė tikimybė, kad pasieksime taiką ir užbaigsime karą.“
„Dabar pereikime prie ketvirtosios pamokos: karinė galia turi savo ribas. Tai aiškiai pamatėme Afganistane“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad išeiti iš Afganistano buvo teisingas sprendimas ir bet kokios būsimos karinės operacijos už NATO teritorijos ribų tikslas turi būti aiškiai apibrėžtas, turi būti įvertinta, ką galima ir ko negalima pasiekti.
„Taigi penktoji ir paskutinė pamoka. Ir pati svarbiausia. Niekada neturime laikyti Europos ir Šiaurės Amerikos ryšio savaime suprantamu dalyku. NATO nėra iškalta akmenyje.
Tai sąmoningų sprendimų ir politinės valios rezultatas, – pabrėžė J. Stoltenbergas. – Iš abiejų Atlanto pusių girdėjome balsų, raginančių Ameriką ir Europą išsiskirti. Dėmesys trumparegiškiems nacionaliniams interesams, o ne ilgalaikiam bendradarbiavimui mums nepadės. Izoliacionizmas niekam neužtikrins saugumo.(...) Europiečiai turi suprasti, kad be NATO nėra saugumo Europoje. 80 proc. NATO gynybos išlaidų sudaro ne ES sąjungininkių lėšos.“
J. Stoltenbergas oficialiai savo postą naujam NATO generaliniam sekretoriui, buvusiam ilgamečiam Nyderlandų premjerui Markui Rutte’ei perduos spalio 1 d. Jis sakė, kad grįš į gimtąją Norvegiją, kur imsis knygos projekto. Taip pat teigiama, kad J. Stoltenbergas gali tapti nauju Miuncheno saugumo konferencijos vadovu.
