Parlamento vadovas Saulius Skvernelis mano, kad visi Seimo nariai turėtų būti įpareigoti išsiimti leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Parlamento vadovas tikina šią idėją artimiausiu metu ketinantis pristatyti Seimo valdyboje.
Policija patvirtino, kad vienas vyras žuvo per šaudymą ankstesnę dieną.
Stokholmo teismas ketvirtadienį turėjo nuspręsti, ar Salwanas Momika (Salvanas Momika), krikščionis irakietis, kuris per keletą protestų 2023 metais degino Koraną, yra kaltas dėl etninės neapykantos kurstymo.
Teismas atidėjo sprendimą iki vasario 3-iosios, sakydamas, kad „vienas iš kaltinamųjų mirė, reikia daugiau laiko“.
Policija pareiškime nurodė, kad gavo pranešimą apie šaudymą Sioderteljėje, kur gyveno S. Momika.
Pareiškime teigiama, kad šaudymo incidentas įvyko uždaroje patalpoje, o atvykę policijos pareigūnai rado pašautą vyrą, kurį nuvežė į ligoninę.
Vėliau policija pranešė, kad vyras mirė, todėl pradėtas tyrimas dėl žmogžudystės.
Švedijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad netoli Stokholmo buvo sulaikyti penki įtariamieji.
„Policija per naktį sulaikė penkis asmenis“, – sakoma policijos pranešime, bet daugiau detalių nepateikta.
Kelios žiniasklaidos priemonės nurodė, kad auka yra S. Momika, ir pranešė, kad šaudymas galėjo būti tiesiogiai transliuojamas per socialinius tinklus.
Rugpjūtį S. Momika ir kitas protestuotojas Salwanas Najemas (Salvanas Nadžemas) buvo apkaltinti dėl etninės neapykantos kurstymo keturis kartus 2023-iųjų vasarą.
Kaltinamajame akte teigiama, kad šie du asmenys išniekino Koraną, įskaitant jo puslapių padegimą, ir vieną kartą prie Stokholmo mečetės išsakė įžeidžiančių pastabų apie musulmonus.
Santykius tarp Švedijos ir kelių Artimųjų Rytų šalių dar labiau pablogino virtinė protestų, kuriuos surengė šie du asmenys.
2023-iųjų liepą Irako protestuotojai du kartus šturmavo Švedijos ambasadą Bagdade, antrąjį kartą sukeldami gaisrą.
Tų pačių metų rugpjūtį Švedijos žvalgybos agentūra „Sapo“ padidino terorizmo pavojaus lygį iki ketvirto penkių balų skalėje, paskelbus vertinimą, kad dėl piktos musulmonų pasaulio reakcijos į protestus, kai šalyje buvo deginamas Koranas, ji tapo prioritetiniu taikiniu.
Švedijos vyriausybė pasmerkė Korano išniekinimą ir atkreipė dėmesį į šalies konstitucijos saugomą žodžio ir susirinkimų laisvę.
2023-iųjų spalį Švedijos teismas nuteisė vyrą už etninės neapykantos kurstymą, 2020 metais sudeginus Koraną, – tai pirmas kartas, kai šalies teismų sistema nagrinėjo kaltinimą dėl islamo šventosios knygos išniekinimo.
Anksčiau prokurorai teigė, kad Korano deginimas pagal Švedijoje galiojančius žodžio laisvę ginančius įstatymus, gali būti vertinamas kaip knygos ir religijos kritika.
Tačiau, priklausomai nuo konteksto ir tuo metu padarytų pareiškimų, tai gali būti laikoma ir etninės neapykantos kurstymu.
