Šiemet rudenį vyksiančių Rusijos ir Baltarusijos bendrų karinių pratybų „Zapad“ („Vakarai“) metu Kremliui padidinus karių skaičių prie rytinės NATO sienos, Aljansas taip pat turėtų didinti savo pajėgų skaičių regione, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Visa tai turėsime stebėti ir reaguoti. Reaguoti, ką tai reiškia, tai ne vien atkreipti kitų dėmesį, bet reaguoti ir į išaugusį karių skaičių regione. NATO turi veidrodiniu principu tą patį daryti, mūsų žinia ne kartą kartota, tam, kad Rusija nesusikurtų sau palankių sąlygų, aplinkybių kažkokiam oportunistiniam veiksmui“, – LRT radijui trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak K. Budrio, Aljansas stebės, koks Rusijos karių skaičius bus sutelktas pratyboms Baltarusijos teritorijoje, kokie veiksmai vykdomi prieš pratybas ir jų metu.
„Pagal tai galėsime daryti išvadas, kam Rusija rengiasi, ar sąveikumą pasididinti su Baltarusija, kaip kad anksčiau būdavo daroma, ar tam tikras Ukrainoje išmoktas pamokas prasitreniruoti su kitomis pajėgomis, pasižiūrėti, kaip tai nukreipti į NATO, ar mums pasiųsti stiprią žinią, ar pasiruošti kitiems galimiems scenarijams“, – teigė ministras.
Anot jo, Lietuva ir kitos regiono šalys yra „pritraukusios sąjungininkų dėmesį“ dėl rudenį vyksiančių pratybų. K. Budrys taip pat pažymėjo, kad Vilnius su kitomis Baltijos sostinėmis yra pasirengusios iš karto reaguoti į galimas provokacijas, netyčinius incidentus ar kitus veiksmus.
„Lietuva ir kitos Baltijos šalys tikrai reaguos staigiai į kokias nors tokias situacijas, tikrai neskirsime kelių savaičių darbo grupei įkurti, įvertinti ir kokias nors išvadas, rekomendacijas parašyti. Veiksime iš karto ir tam esame pasiruošę“, – sakė K. Budrys.
Kaip rašė BNS, Lietuvos kariuomenė nemato papildomų karinių grėsmių Lietuvai per šiemet vyksiančias „Zapad“ pratybas. Pasak jos, pagrindinė grėsmė bus padidėjusi netyčinių incidentų rizika.
Tuo metu vasario pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad „Zapad“ neturėtų kelti papildomo nerimo, nes Lietuva su sąjungininkais taip pat treniruojasi ir ruošiasi galimoms grėsmėms.
Priešiškos informacinės aplinkos apžvalgą pristačiusi kariuomenė teigė, kad šiemet per Rusijos ir Baltarusijos bendras pratybas gali būti matomas dezinformacijos suaktyvėjimas.
Pratybas ketinama vykdyti rugsėjį, jos rengiamos nuo 2009-ųjų kas dvejus metus.
Oficialūs pratybų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.
2023 metais šios pratybos nevyko.
Britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūksta karių ir technikos, taip pat Rusijos vadovybės nenorą sulaukti kritikos dėl eilinių parodomųjų manevrų vykstant karui Ukrainoje.
2021 metais pratybose dalyvavo Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos kariai, taip pat kai kurių kitų šalių kariškiai. Jos buvo vienos didžiausių pastaraisiais metais. Tuomet skelbta, kad „Zapad 2021“ aktyvioji fazė vyko devyniuose poligonuose Rusijoje ir penkiuose poligonuose Baltarusijoje.
2022 metais Baltarusija ir Rusija surengė dideles bendras karines pratybas „Sąjunginis ryžtas“. Jos prasidėjo likus dviem savaitėms iki Rusijos invazijos į Ukrainoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
