Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmėtė skundą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimo Vilniuje pašalinti Salomėjos Nėries paminklą.
Į Regionų administracinį teismą praėjusių metų rugsėjį kreipėsi Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir S. Nėries anūkė Salomėja Bučaitė. Jos prašė atšaukti LGGRTC rugpjūtį priimtą sprendimą, kuriuo nurodoma Vilniaus miesto savivaldybei pašalinti S. Nėries paminklą Vilniuje.
Pareiškėjos teigė, jog šis sprendimas turi įtakos tiek turtinėms, tiek neturtinėms jų teisėms, juo užkertamas kelias viešai propaguoti poetę ir jos vardo žinomumą naudojant menines priemones, poetės skulptūras, portretus, taip pažeidžiant teisėtą lūkestį, kad Lietuvoje nebus taikoma cenzūra.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nenurodė, kaip sprendimu pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai, o skundo argumentai – susiję su viešojo intereso gynimu, kurį šiuo atveju gali ginti tik prokuroras ir laikė skundą nepaduotu.
Įvertinęs aplinkybes ir nustatęs, jog pareiškėjų skundo forma ir turinys iš esmės atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, LVAT panaikino Regionų administracinio teismo nutartį ir perdavė pareiškėjų skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
LVAT pažymėjo, jog gali būti manančių, kad LGGRTC sprendimas pažeidžia teisės ir teisėtus interesus.
Konstatuota, jog pareiškėjos turi teisę ginčyti sprendimą, o tai, ar materialiuoju teisiniu aspektu šis ginčijamas sprendimas pažeidžia jų teises bei įstatymo saugomus interesus, turi būti nustatinėjama nagrinėjant bylą iš esmės.
„Priėmimo stadijoje teismas negali vertinti, ar asmens kreipimasis į teismą yra pagrįstas, šis klausimas turi būti sprendžiamas tik teismui nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant teismo sprendimą“, – sako LVAT.
Nutartyje išdėstyta, jog negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Pasak LVAT, materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties.
Vadinamoji Desovietizacijos komisija yra konstatavusi, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.
S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo 2023-iųjų gegužės.
Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
