Lietuvoje trumpam buvo įsimetęs chaosas – Lietuvos mokyklos kelias dienas iš eilės buvo atakuojamos grasinančiomis žinutėmis apie padėtus sprogmenis. Situaciją suvaldyti bent hipotetiškai turėjo Vidaus reikalų ministerija kartu su policija. Tačiau suvaldyti sekėsi nekaip – jei iš policijos dar būta komunikacijos, ministerija „pabudo“ tik po kurio laiko.
Žmonės yra nepatenkinti ne tik tuo, kaip buvo tvarkomasi su pačia situacija, bet ima pasigesti ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės lyderystės. Esą ministrė, „užuot dirbusi, tik sėdi ir informuoja“.
Kritikos strėlės skrenda ir į ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės daržą. Mat ji tiek pagal Konstituciją, tiek pagal Vyriausybės įstatymą pati formuoja savo Vyriausybę, todėl asmeniškai atsako už visos savo suformuotos Vyriausybės veiklą.
Konkrečių veiksmų iš A. Bilotaitės ir I. Šimonytės pasigenda ir kiti Seimo nariai, politologai.
Pati blogiausia ministrė?
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Dainius Gaižauskas mano, kad vidaus reikalų ministrei trūksta ne tik lyderystės, bet ir kompetencijos. Anot jo, sudėtingais laikotarpiais ministrė dirba prastai.
„Aš beveik metus laiko visose laidose, komitete ir ne tik kritikuoju vidaus reikalų ministrę. Tą patį sakau ir dėl I. Šimonytės, o kartais ir dėl krašto apsaugos ministro. Bet šiaip dėl savo nekompetencijos, dėl netinkamo reagavimo į situaciją, dėl nemokėjimo imtis lyderystės, galbūt nežinojimo, ką reikia daryti, kritikos labiausiai sulaukia A. Bilotaitė. Tai yra pati prasčiausia ministrė ypač sudėtingu metu“, – Alfa.lt teigė D. Gaižauskas.
Nors liko tik vieni metai iki kadencijos pabaigos, A. Bilotaitė daro vieną klaidą po kitos, sako Seimo narys.
„Dabar ypač sudėtingu metu ministrė suvokia, kad reformos (t. y. statuto pakeitimas, policijos reforma, Viešojo saugumo tarnybos naikinimas) yra pats blogiausias siūlymas, kokį tik galėtų teikti bet koks ministras. Tačiau ji vis tiek tuos siūlymus stumia“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
Veikti reikia trimis būdais
Paklaustas, kaip tokioje situacijoje reaguotų pats Seimo narys, šis atsako – elgtųsi kaip lyderis ir į situaciją reaguotų pagal tam tikrus planus. Anot jo, reikia veikti trimis būdais.
Visų pirma, turi būti sukurtas štabas, kad būtų informuota visuomenė. Toks štabas komunikuoti turėtų ne tik politiniu lygmeniu, bet komentarus pateikti turėtų ir įvairios tarnybos.
„Visuomenė krizės metu nori žinoti, kad valstybė tvarkosi su situacija ir politiniu lygmeniu, ir ne tik. Vadinasi, kiekvienos situacijos metu, visų pirma, (su komunikacijos žinia – Alfa.lt) visuomenei nedelsiant išeiti turi pirmieji asmenys – politikai.
Dabar, kai turime grasinimus dėl mokyklų, tai turėtų padaryti vidaus reikalų ministrė, o prie jos prisijungti pagrindinės institucijos. Pavyzdžiui, policija, Valstybės saugumo departamentas. Jeigu mes turime kažkokias karines grėsmes, tai prie jų gali prisijungti karinės žvalgybos atstovas ir t. t.“, – aiškino parlamentaras.
Kai informacija yra atitinkamai iškomunikuojama, toliau veikiama pagal tam tikrus numatytus planus.
„Kada jau išeinama į viešumą, tada veikiama pagal tam tikrus įvestus planus, kuriuos mes esame išdirbę. Jeigu, žiūrėkit, buvo kokie grasinimai visus susprogdinti, tai planas „Vėtra“. Toks veikimas sutelkia tam tikrų sričių tarnybas. Jos būtent turi būti suaktyvintos tam, kad padidintų savo resursus ir dirbtų ypač sudėtingu laikotarpiu“, – pasakojo D. Gaižauskas.
Kita vertus, tokioms situacijoms suvaldyti yra Nacionalinis krizių valdymo centras. Tačiau, anot Seimo nario, jo dabartinėje situacijoje mes nematome.
„Kur Krizių valdymo centro veikla? Mes jam skyrėme lėšų, tačiau mes jo visiškai nematome. Išeina vadovas, kažką ten čiut čiut pasako ir tuo viskas pasibaigia. Nors jos veikimas turi būti čia ir dabar“, – pridūrė jis.
Krenta konservatorių reitingai
Kritikos A. Bilotaitei ir I. Šimonytei neslepia ir politologas Bernaras Ivanovas. Jo nuomone, matyt, Vyriausybė įsivaizduoja, kad išrinkta ne tam, kad dirbtų, o tam, kad kalbėtų.
„Realiai nėra ne tik Bilotaitės, nėra ir premjerės, kitų sričių ministrų realiai. Yra tiktai postringavimai, kalbėjimas lozungais, jokios realios veiklos.
Aš tik priminsiu, kad mūsų nuostabi Vyriausybė nesugeba pasiimti pinigų iš Europos Sąjungos fondų, nesugeba pasirūpinti elementariais visais kitais einamaisiais reikalais, todėl visiškai nekeista, kad ponia Bilotaitė elgiasi visiškai taip pat. Ji tiesiog sėdi ir mus informuoja, užuot dirbusi“, – sakė politologas.
O žmonių nuomones parodo ir krentantys konservatorių reitingai. „Tų kalbų mes girdėjome, situaciją atitinkamai parodo ir reitingai. Ponia Bilotaitė, kaip ir visi kiti ministrai, vertinami, manau, visiškai adekvačiai“, – patikina politologas.
Ar nereikėtų nukirsti galvos?
Kaip minėta, dėl A. Bilotaitės neveiksnumo šioje situacijoje kaltinama ir ministrė pirmininkė. Esą ji už ministrus turėtų prisiimti atsakomybę. Kyla klausimas, ar nederėtų I. Šimonytei pripažinti, kad jos ministrė nepajėgi susidoroti su situacija, ir pagalvoti apie geresnes alternatyvas.
D. Gaižauskas šiuo klausimu jau spėjo nuleisti rankas. Seimo nario teigimu, toks scenarijus nutolęs nuo realybės.
„Matot, mes apie tai jau kalbėjome ne kartą, siūlymus teikėme, ir visais atvejais I. Šimonytė aklai gynė tiek A. Bilotaitę, tiek kitus ministrus, kurie dar labiau susikompromitavę buvo“, – sakė LVŽS frakcijos narys.
Kad situacija beprasmiška, sako ir B. Ivanovas. „Suprantat, apie tai kalbėti beprasmiška. Šita Vyriausybė apskritai turėjo atsistatydinti seniausiai, tiesiog, manau, savo neveiksnumu daro mūsų strateginiams interesams didelę žalą. Deja, yra, kaip yra. Visuomenė nesugeba išsireikalauti iš Vyriausybės atsakomybės, todėl ministrai elgiasi kaip nuo grandinės nutrūkę“, – sakė politologas.
