„Norinčiųjų koalicija“ NATO: norinčiųjų daugėja, bet yra viena esminė sąlyga

Po ketvirtadienio „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo NATO būstinėje, Briuselyje, Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad judama į priekį dėl galimo pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Tačiau visos šalys siekia vienos esminės garantijos.

„Vis dėlto susidaro įspūdis, kad šalių daugėja, ir jei vertinsime įvairias kontribucijas, kurios būtų šiai misijai, šiam formatui skiriamos, galima vertinti, kad reikia dviejų rankų pirštų“, – apie valstybes, kurios pasiruošusios siųsti savo karius į Ukrainą, Lietuvos žurnalistams sakė D. Šakalienė.

Anksčiau ketvirtadienį „Bloomberg“ pranešė, kad jau 15 iš 31 „Norinčiųjų koalicijos“ nario pasirengusios tokiam žingsniui. Vis dėlto ministrė įspėjo, kad dar lieka daug klausimų.

„Nemažai šalių yra svarbūs du dalykai (mums taip pat tai labai svarbu): vienas dalykas – JAV užnugaris. Kokia forma ta parama būtų, dabar diskutuojama, bet šios paramos gavimas didele forma priklausys ir nuo gebėjimo Europai mobilizuotis. T. y. nuo „Norinčiųjų koalicijoje“ dalyvaujančių valstybių skaičiaus, nuo jų suteikiamo paketo apimties, jo rimtumo. Matome, kad JAV tai vienas iš kertinių kriterijų, kad suteiktų tinkamą užnugarį. Antras dalykas, kad JAV darytų monitoringą dėl galimų ugnies nutraukiimo pažeidimų“, – kalbėjo D. Šakalienė pridūrė, jog kitas labai svarbus dalykas, kad taikos susitarimas būtų aiškiai formalizuotas, su aiškiomis sąlygomis bei tuo pat metu NATO Rytų flango saugumas irgi būtų užtikrintas.

Vėliau IQ perklausta, ar galima apibendrinti, kad visi sutaria, jog be JAV įsitraukimo nieko nebus, ministrė atsakė: „JAV yra vienintelės veikėjos, kurias Rusija laiko pajėgiomis greitai ir skausmingai padaryti poveikį, jei Rusija pažeistų susitarimą.“ Kartu ji paminėjo, kad Europa taip pat yra pajėgi padaryti greitą ir efektyvų poveikį, bet „mes vis dar savo reputaciją keliame“.

Be to, D. Šakalienė pabrėžė, jog jos kolegos pradeda suprasti, kad „Norinčiųjų koalicija“ parodys Rusijai, kiek mes galime mobilizuoti savo pajėgų, kaip mūsų pajėgumai gali atrodyti, kaip galime kooperuotis visai kitokiame formate nei iki šiol.“

„Bet kokios klaidos, negebėjimas pademonstruoti galios iš karto turės efektą ne tik Ukrainai, bet ir Europos-NATO blokui. Tą svorį jau suvokiame“, – sakė ministrė, kuri ir penktadienį lankysis NATO būstinėje.

Penktadienį NATO būstinėje, Briuselyje, įvyks Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, arba kitaip Ramšteino formato, susitikimas. Donaldui Trumpui tapus prezidentu JAV nusišalino nuo šios grupės vadovavimo ir praėjusią savaitę net buvo paskelbta, kad JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas susitikime nedalyvaus. Vis dėlto dabar teigiama, kad jis prisijungs nuotoliniu būdu.

Planuojama, kad penktadienio Ramšteino susitikime, kuriam vadovaus Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, bus aptarti skubiausi Ukrainos gynybos kariniai poreikiai.