Opozicinės frakcijos ragina valdančiuosius pristatyti gynybos finansavimo šaltinius: tai koalicijos priedermė

Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo opozicijoje esančios frakcijos tikisi greičiau sulaukti valdančiosios koalicijos pasiūlymų dėl gynybos finansavimo šaltinių. Konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas akcentuoja, kad valdantieji turi apsvarstyti, kaip didinti valstybės pajamas.

„Su skolinimusi turime lygiagrečiai galvoti kaip didinti valstybės pajamas. Kai divizija bus sukurta, ją reikės palaikyti. Tą kryptį aiškiai brėžiame. Visiems pasiūlymams, kurie pataikys į šiuos tikslus, mes tikrai pritarsime. Politinė logika yra tokia, kad valdantieji turi pateikti planą. Dėl skolinimosi jau girdime tam tikras gaires, tačiau dėl tvarių pajamų to plano nėra“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė L. Kasčiūnas. 

Politiko teigimu, jo vadovaujama politinė jėga remia Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą iki 2030 m. gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak politiko, vienas iš galimų finansavimo šaltinių galėtų būti valstybinės žemės įveiklinimas. 

Visgi, konservatorius tikina susitikime neišgirdęs didelio valdančiųjų noro atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos. 

„Valdančiosios partijos kol kas neišreiškė didelio noro sėsti dėl naujo susitarimo. Čia jų teisė, tai neapribos mūsų galimybės siūlyti sprendimus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

S. Kairys: valdančiosios koalicijos priedermė atnešti gynybos finansavimo meniu

Tuo metu Liberalų sąjūdžiui susitikime atstovavęs Simonas Kairys pritarė, kad valdantieji turėtų greičiau pateikti gynybos finansavimo planą. Pasak jo, numatomi šaltiniai neturėtų apimti tik mokesčių didinimo išimtinoms visuomenės grupėms. 

„Akivaizdu, kad Liberalų sąjūdis nuosekliai pasisako apie gynybos finansavimo didinimą, skolinimąsi kaip pagrindinį resursą. Mums būtų įdomu gilinti diskusiją apie valstybės turtą, valstybės kontroliuojamas įmones, dalinį privatizavimą. Tos diskusijos neturi didelio potencialo eiti į priekį“, – teigė S. Kairys.

„Labai svarbu, kad bet kokia mokesčių korekcija nepaliestų išimtinai vienos visuomenės grupės. Turime suprasti, kad mokesčių korekcijos gali stabdyti ekonomiką, o ekonomika irgi yra karo laukas. (...) Tai yra valdančiosios koalicijos priedermė atnešti tą meniu, kaip didinsime gynybos finansavimą“, – pridūrė jis. 

A. Norkienė: mažiau apgailestavimų, kalbėkime apie konkrečius darbus

Savo ruožtu mokesčių didinimo nepalaikanti „valstiečių“ atstovė Aušrinė Norkienė akcentavo būtinybę kalbėti apie konkrečius darbus. 

„Saugumas kainuoja, tą visi suprantame. Jeigu visuomenei tą perteiksime ir supras, tai tos priemonės, kurios šiandieną buvo aptartos – iš dalies yra visos priimtinos“, – teigė A. Norkienė.

„Bandėme sutarti daugiau mažiau apgailestavimų, susirūpinimų reiškime, kalbėkime apie konkrečius darbus ir juos įgyvendinkime“, – akcentavo ji.

 W. Tomaszewskis pristatė LLRA-KŠS partijos siūlymus

Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis tikino susitikimo metu pristatęs partijos siūlymus gynybos finansavimo didinimui. Tarp jų – apmokestinti bankų aktyvus 0,4 proc. tarifu, įvesti moratoriumą premijų mokėjimui valstybės ir savivaldybių įstaigose, skolintis iš Lietuvos piliečių, mokant iki 5 proc. palūkanas.

„Šiandien nereikia įvesti naujų mokesčių, išskyrus vieną, kuris skirtas bankams. Žmonės, ypač provincijoje, gyvena nepasiturinčiai, negalima šios naštos numesti ant žmonių pečių. Siūlome apmokestinti bankų aktyvus 0,4 proc. tarifu“, – dėstė jis. 

Sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.