Nors iš pradžių Lietuvos prokurorų kreipimasis į Europos Parlamentą (EP) dėl Petro Gražulio neliečiamybės panaikinimo pasiklydo, dabar šis procesas įsibėgėjo.
Dar rugsėjo 16 d. Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į EP pirmininkę Robertą Metsolą su prašymu atšaukti naujojo EP nario iš kraštutinės dešinės „suverenų“ frakcijos P. Gražulio teisinį imunitetą ir leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Tačiau šis kreipimasis mistiškai pasiklydo, ir tik po Alfa.lt straipsnio spalio mėnesį R. Metsola kreipėsi į EP Teisės reikalų komitetą (JURI).
Lapkričio pabaigoje JURI koordinatoriai pritarė, kad pranešėja šioje byloje būtų prancūzė Pascale Piera, iš ideologiškai artimos P. Gražuliui „patriotų“ frakcijos. Ji turi išnagrinėti Lietuvos prokuratūros pateiktus dokumentus ir pristatyti komitete.
EP nario neliečiamybės panaikinimo procesą sudaro šie etapai: R. Metsolos pranešimas plenariniame posėdyje ir kreipimasis į JURI. Tada komitetas paskiria pranešėją. Tuomet pirmą kartą JURI apsikeičia nuomonėmis; EP narys kviečiamas būti išklausytas komitete. Tada vyksta antrasis apsikeitimas nuomonėmis JURI posėdyje; pranešėjo parengtas pranešimo projektas su rekomendacija, dėl kurio balsuojama komitete (uždarame posėdyje); viso EP balsavimas dėl JURI rekomendacijos, ir galiausiai EP pirmininkė informuoja prašančiąją instituciją bei EP narį apie rezultatus.
Galima sakyti, kad P. Gražulio bylos procesas įpusėjo: sausio mėnesį JURI įvyko pirmas apsikeitimas nuomonėmis ir esą išsiųstas kvietimas pačiam EP nariui išsakyti savo nuomonę. P. Gražulis trečiadienį teigė, kad įvyko kažkoks nesusipratimas – „per klaidą pakvietė per anksti“ ir jis dar oficialaus kvietimo negavo, bet pasiruošęs stoti prieš kolegas, nors tai nėra privaloma.
„Kodėl neiti? Eisiu“, – IQ teigė jis. Politikas pridūrė, kad jo argumentas bus vienintelis – Šventasis Raštas.
„Aš pasiruošiau Šventąjį Raštą. Čia, Briuselyje, parodysiu aš jį jiems, atversiu: žiūrėkite! Ir kelias vietas aš jiems paskaitysiu“, – planais dalijosi P. Gražulis ir pridūrė, kad dabar atėjo „nauja leftizo ir genderizmo diktatūra“.
Kitas JURI posėdis įvyks vasario 13 d.
„Kaip žmogus džiaugiuosi, kad už krikščioniškas vertybes, Šventąjį Raštą esu persekiojamas. Kristus buvo persekiojamas ir aš persekiojamas. Tik jei būčiau šventas, be nuodėmės, kaip Kristus, gal nukryžiuotų mane“, – kalbėjo jis.
P. Gražulis yra kaltinamas tuo, kad būdamas Seimo nariu 2022 m. gegužės 26 d. Seimo patalpose filmuojant ir į eterį transliuojant televizijų kameroms galimai viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę – LGBT+ bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos. Šioje byloje esantys duomenys, pasak prokurorų, leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusiais šiame tyrime pripažinti penki asmenys.
P. Gražulis toli gražu ne vienintelis, kurio neliečiamybės panaikinimas svarstomas EP. JURI turi net 16 tokių bylų. Pavyzdžiui, Čekijos europarlamentarė iš kraštutinės dešinės „patriotų“ frakcijos Jana Nagyová įtariama sukčiavimu su ES subsidijomis. Dažniausiai JURI pritaria tokiems prašymams naikinti EP narių imunitetą.