Antradienį pirmininkavęs ketvirtajam Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdžiui, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad sprendimai dėl 5–6 proc. BVP skyrimo gynybai – strateginė investicija į atgrasymą, o ne bandymas įtikti sąjungininkams.
Posėdžio metu taip pat aptarta valstybės mobilizacijos sistemos būklė ir jos tobulinimo kryptys. Prezidento teigimu, realistiškos pratybos leidžia tiksliai įvertinti pasirengimą ir koreguoti ar atnaujinti mobilizacijos užduotis.
Pasak šalies vadovo, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas glaudžiam civilių ir karinių struktūrų bendradarbiavimui, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą net sudėtingiausiomis sąlygomis, skelbiama Prezidentūros pranešime.
Posėdyje taip pat akcentuotas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vaidmuo apjungiant ginkluotosios gynybos ir pilietinio pasipriešinimo elementus. Prezidentas teigiamai įvertino artimiausius KAM planus – Vokietijos brigados priėmimą, Lietuvos divizijos vystymą, rezervo didinimą, komendantūrų stiprinimą, mobilizacijos sistemos tobulinimą.
Pasak šalies vadovo, gyventojų saugumas yra prioritetas, tad posėdyje aptartas Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento koordinuojamas pažeidžiamų gyventojų grupių evakavimo procesas.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad būtina ne tik parengti efektyvią, paruoštą veikti evakavimo sistemą bei sukurti realų priedangų ir slėptuvių gyventojams tinklą, bet ir apie šias priemones tinkamai informuoti visuomenę.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai ir planuoja nuo kitų metų laikotarpiu iki 2030-ųjų skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai – tokį spendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT).
