Į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus kandidatuojantis Remigijus Bridikis tikina, kad žvalgybos institucijoms reikalinga galimybė tam tikrais atvejais sekti asmenis be teisėjo sankcijos.
„Labai išskirtiniai atvejai, bet tai mums gali kainuoti laiką, mūsų reakciją, gebėjimą užkardyti procesus (...). Praleista situacija gali būti nedovanotina, su didesnėmis pasekmėmis“, – ketvirtadienį Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje kalbėjo R. Bridikis.
„Apie siekį pažeidinėti žmogaus teises ir laisves nėra nė kalbos. Ta informacija, kuri būti surenkama, ji bet kokiu atveju būtų pristatyta, tikrinama ir svarstoma pačią pirmą akimirką, kai turime galimybę susitikti su teisėju ir aptarti esamą situaciją“, – akcentavo jis.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) praėjusių savaitę registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nesulaukus teismo sprendimo, tačiau remiantis žvalgybos institucijos vadovo nutarimu, pradėti tam tikrus su žmogaus sekimu susijusius veiksmus. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, patekimas į būstą, kitokias patalpas, transporto priemones, elektroniniais tinklais perduodamos informacijos, susirašinėjimo fiksavimas, dokumentų ar daiktų paėmimas, finansinių operacijų stebėjimas.
Tačiau tai būtų leistina tik tokiu atveju, kai būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, užkardant grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Anot KAM, žvalgybos veikloje reikia veikti operatyviai, reagavimo terminas yra labai svarbus. Nedelsiant nepradėjus vykdyti tokių veiksmų, anot projekto rengėjų, prarandama kritiškai svarbi informacija, kurią gauti vėliau yra neįmanoma.
Beje, pradėjus tam tikrus su sekimu susijusius neatidėliotinus veiksmus, žvalgybos institucijos vadovas per 24 valandas turėtų kreiptis į apygardos teismą dėl jų sankcionavimo motyvuota teismo nutartimi.
Tačiau šia teise bus galima pasinaudoti tik tuomet, kai turima duomenų, kad asmuo kelia riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui, bei siekiant jas užkardyti. Įstatymo pataisos taip pat numato galimybę asmenims, manantiems, kad jų teisės buvo nepagrįstai pažeistos, jas ginti ne tik teisme, bet taip pat kreiptis į žvalgybos kontrolierių.
Šiuo metu galiojantis įstatymas žvalgybos pareigūnams nesuteikia teisės tikrinti asmens ar transporto priemonės dokumentų, taip pat atlikti daiktų patikrinimą bei laikinai juos paimti.
