Vilniaus viešojo transporto stotelėse neseniai atsirado naujos atramos, skirtos laukiantiems keleiviams. Tačiau šios atramos netruko tapti diskusijų objektu, kai Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis paviešino jų kainą. Kilo klausimas – ar miesto lėšos buvo panaudotos racionaliai?
JUDU teigia, kad šios atramos įrengtos siekiant suteikti daugiau komforto keleiviams, kurie nenori arba negali atsisėsti ant suoliuko. Taip pat jos atskiria pėsčiųjų srautus nuo dviračių takų, didindamos saugumą.
Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas, aiškina, kad tokios atramos ypač naudingos siaurose vietose, kur tradiciniai suoliukai užimtų per daug erdvės.
„Tokių atramų-tvorelių naudos įvairios. Jos suteikia galimybę patogiau laukti viešojo transporto tiems keleiviams, kuriems sunkiau atsisėsti, be to užima mažiau vietos nei suoliukai, todėl palieka daugiau vietos praeiti kitiems žmonėms arba racionaliau išnaudoti plotą siauresniuose šaligatviuose, taip pat gali būti įrengiamos vietoje apsauginių tvorelių, atskiriančių pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių srautus”, – sako G. Grubinskas
Politiko pasisakymas ir viešos reakcijos
Kovo 18 d. tarybos narys A. Nemunaitis savo socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad:
Jis taip pat pridėjo, kad vienoje nuotraukoje matomos dvi atramos, kurių kiekviena kainavo po 735,68 Eur. Šis įrašas sukėlė gyventojų pasipiktinimą ir diskusijas apie miesto išlaidas.
Kovo 4 d. A. Nemunaitis taip pat ironiškai pakomentavo naujas atramas, pateikdamas interneto vartotojų reakcijas: „Apsauga nuo BMW“ arba „Vieta arkliams pririšti po to, kai pabrangs viešasis transportas“.
JUDU ir gamintojo atsakymai
Vilniaus miesto savivaldybė ir JUDU patvirtino šiuos skaičius, tačiau paaiškino, kad pirkimas buvo vykdytas per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS), o laimėtoju tapo įmonė UAB „Naujieji ženklai“, pateikusi mažiausią kainą. Kitų tiekėjų pasiūlymai buvo dar brangesni.
„Naujieji ženklai“ direktorius Gvidas Kazlauskas nurodė, kad jų įmonė pati gamino šias atramas, todėl galėjo pasiūlyti geresnę kainą. Jis taip pat pažymėjo, kad kaina apima ne tik pačią atramą, bet ir medžiagas, dažymą, transportavimą bei darbuotojų algas. Pasak jo, gamyboje buvo naudojama ąžuolo mediena.
„Kartais dirbame be jokio pelno, nes mums garbė prisidėti prie miesto projektų“, – sakė G. Kazlauskas.
Kainų palyginimas su rinka
Atlikus rinkos analizę paaiškėjo, kad panašios atramos iš Lenkijos gamintojų kainuoja apie 700–1000 Eur (be PVM), bei betransportavimo ir montavimo išlaidų. Tai reiškia, kad Vilniuje įrengtų atramų kaina nėra išskirtinai aukšta, kaip galėjo pasirodyti iš pradžių.
