Seime liko paskutinis žingsnis, kad stambių investicijų sutartis išimtinėmis aplinkybėmis būtų leidžiama pratęsti dvejiems metams.
Parlamentui paskutiniu balsavimu priėmus įstatymą, įsipareigojimus dėl investicijų, naujų darbo vietų ir darbo užmokesčio būtų galima įgyvendinti daugiausiai per 7 metus.
Pokyčiai į Seimą nešami pernai pranešus apie stringantį milijardų vertės Taivano puslaidininkių gamyklų Lietuvoje projektą, kurį vysto aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“.
Svarstymo stadijoje antradienį šias Investicijų įstatymo pataisas palaikė 111, prieš buvo 1 parlamentaras.
Pasak siūlymus parengusios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM), dabar galiojantį maksimalų 5 metų terminą projektui įgyvendinti galėtų pratęsti investuotojas, atitikęs konkrečias sąlygas.
Įmonė turėtų įrodyti, kad projekto laiku užbaigti nespėjo dėl to, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ir jų pareigūnai laiku nevykdė savo funkcijų, projektą veikė aplinkybės, kurios nepriklausė nuo investuotojo valios ir turėjo įtakos įsipareigojimo nevykdymui – embargas, nepaprastosios padėties įvedimas, ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimas ar kitos.
EIM duomenimis, nuo 2021 m. sausio Seime priėmus „žaliojo koridoriaus“ įstatymų pakeitimus, pasirašyta 18 sutarčių dėl stambių investicinių projektų.
Juos įgyvendinant, Lietuvoje turėtų būti sukurta daugiau kaip 4,9 tūkst. darbo vietų ir pritraukta daugiau negu 1,51 mlrd. eurų investicijų.
Daliai stambių apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų projektų taikomas nulinis pelno mokestis iki 20 metų laikotarpiui.
Tokių projektų vystytojas su Vyriausybe turi sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, kuri suteikia valstybei svarbaus projekto statusą.
ELTA primena, kad „Teltonika“ grupės įkūrėjas Arvydas Paukštys pernai gruodį skelbė, jog vystant 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ Taivano puslaidininkių gamyklų parko statybas Liepkalnyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų biurokratinių iššūkių bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis.
Be to, kritikos sulaukė ir valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“, neleidusi kloti inžinerinių tinklų kelių apsaugos zonoje.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ vėliau tvirtino, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje nėra.
Savo ruožtu ministerijų vadovai tikino apie „Teltonikos“ projektui kilusias problemas sužinoję tik iš paties A. Paukščio įrašų socialiniame tinkle „LinkedIn“.
Į situaciją sureagavus ne tik aukščiausiems šalies politikams, bet ir kitų verslų atstovams, A. Paukštys teigė „nelaidojantis vilties“ ir mano, kad bent dalį projektų dar pavyks išgelbėti, o statybos galėtų būti baigtos iki 2032 m.
