Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pritarė Statuto pataisoms, kuriomis siūloma keisti dabartinę išeitinių išmokų mokėjimo tvarką į parlamentą neperrinktiems Seimo nariams.
Trečiadienį posėdžiavę šio komiteto nariai nutarė sujungti pernai gruodį Seime pradėtą svarstyti opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Vytauto Juozapaičio šiai problemai sureguliuoti skirtą projektą ir iš buvusio parlamento atkeliavusią panašią iniciatyvą.
„Siūlome apjungti Statuto pataisas dėl išeitinių išmokų, numatant galimybę nemokėti visos išeitinės išmokos ir tokiais atvejais, kai buvęs Seimo narys įsidarbintų valstybės tarnyboje ar dirbtų pagal darbo sutartį. Remiantis Europos Parlamento (EP) patirtimi, nesvarbu, kur įsidarbina buvęs Seimo narys, jis turi tai deklaruoti ir jam būtų išmokama tik dalis išeitinės išmokos“, – TTK posėdyje sakė jo pirmininkas Julius Sabatauskas.
Beje, V. Juozapaitis Statute pasiūlė nustatyti, kad neperrinktam parlamentarui pradžiai būtų išmokama tik vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Toliau ji būtų mokama lygiomis dalimis kas mėnesį, tačiau jos mokėjimas būtų nutraukiamas, jei buvęs parlamentaras dėl susiklosčiusių aplinkybių vėl užimtų Seimo nario pareigas.
Praeitoje Seimo kadencijoje kadencijoje, dar 2021 metais, konservatoriai siūlė išeitinės išmokos mokėjimą nutraukti, jeigu buvęs Seimo narys ne tik vėl taptų parlamentaru, bet ir tuo atveju, jei jis taptų valstybės tarnautoju, būtų priimtas į darbą valstybės, savivaldybės, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė. Įsidarbinus Lietuvos banke jis taip pat netektų išeitinės.
Pagal 2022 metais Seimo TTK komiteto patobulintą projektą, buvusiam Seimo nariui išeitinės išmokos mokėjimas būtų nutraukiamas, jeigu jis vėl taptų Seimo nariu arba pradėtų dirbti pagal darbo sutartį.
Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje turėtų atsirasti iš šių kelių iniciatyvų gimęs naujas Statuto pataisų variantas, reglamentuojantis išeitines išmokas parlamentarams.
Tikimasi, kad naujas reguliavimas leis išvengti tokių situacijų, kai į Seimą neperrinktas parlamentaras gauna išeitinę išmoką, tačiau vėliau kažkam atsisakius mandato po kelių dienų vėl sugrįžta Seiman arba įsidarbina.
Šiuo metu Seimo statute nėra nuostatų, kurios apribotų išeitinės išmokos skyrimą pasibaigusios kadencijos Seimo nariui. Parlamentarui išmokama tiek vidutinių mėnesinių jo atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų iš eilės jis buvo Seimo nariu. Išeitinė išmoka yra ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio. Į kitą kadenciją neperrinktam politikui, ši išmoka išmokama paskutinę jo įgaliojimų dieną.
ELTA primena, kad į naujos 2024-2028 m. kadencijos Seimą neišrinkti, išeitines išmokas gavę, bet sau jų nepasilikę konservatorius Vytautas Juozapaitis ir demokratė Rūta Miliūtė vos kelias dienas buvo be darbo. Jau lapkričio 19 d. jie vėl sugrįžo į Seimą, užimdami atsilaisvinusias Gabrieliaus Landsbergio ir Virginijaus Sinkevičiaus vietas.
Gruodžio 10 d. Seime prisiekė ir konservatorė Jurgita Sejonienė, kuri čia sugrįžo po kelių savaičių „bedarbystės” laikotarpio. Ji pakeitė dirbti į Europos Parlamentą išvykusį, mandato atsisakiusį Liudą Mažylį.
