Siekiant užtikrinti gyventojų teisę į taikius susirinkimus, siūloma atimti iš savivaldybių ir kitų valdžios institucijų galimybę per derinimo procedūras riboti šią teisę. Priėmus tai numatančias Susirinkimų įstatymo pataisas, uždrausti mitingą ar protestą galėtų tik teismas.
Pataisas įregistravęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas siūlo atsisakyti šiuo metu nustatytos susirinkimų derinimo tvarkos, kurią pakeistų kita – pranešimo apie organizuojamą susirinkimą nagrinėjimo procedūra.
Pasak T. Tomilino, pritarus įstatymo pataisoms, savivaldybių tarnautojai negalėtų atsisakyti derinti pranešimą apie susirinkimą, motyvuodami keliamais nepatogumais, hipotetinėmis viešosios tvarkos pažeidimo rizikomis ar panašiomis aplinkybėmis.
„Nereti yra atvejai, kuomet kai kurių savivaldybių politikai imasi varžyti žmonių teisę susirinkti į taikius mitingus. Sprendimų dėl susirinkimo vietos, laiko ir formos nederinimas, siūlymai kreiptis į teismą nepagrįstai riboja žmonių teisę rinktis į taikius susirinkimus bei dirbtinai sukuria papildomus biurokratinius trukdžius naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Tai yra nesuderinama ne tik su tarptautiniais susirinkimų laisvės apsaugos standartais, bet ir su galiojančiu nacionaliniu teisiniu reguliavimu“, – Eltai sakė projektą parengęs T. Tomilinas, akcentuodamas Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių 2021 m. sprendimus neišduoti leidimų Šeimų sąjūdžio mitingui ir LGBTQ+ eitynėms.
Anot T. Tomilino, pagal tarptautinę teisinę praktiką, teisės į taikius susirinkimus įgyvendinimas turėtų būti užtikrintas kiek įmanoma vengiant reguliavimo.
„Anot Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), žmonių teisė rengti susirinkimus, demonstracijas, piketus, mitingus, eitynes ir protestus yra bet kurios demokratinės visuomenės gyvenimo sąlyga. Būtina užtikrinti šią teisę ir, pagal galimybes, šios teisės nereguliuoti. Viskas, kas įstatymu nėra aiškiai draudžiama, turi būti leidžiama, negalima reikalauti iš norinčių surengti susirinkimą leidimų, nes teisė į taikius susirinkimus priskiriama prie pagrindinių žmogaus teisių“, – sako T. Tomilinas, dokumento aiškinamajame rašte cituodamas ESBO Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuro leidinį „Pagrindiniai susirinkimų laisvės principai“.
Neleisti organizuoti mitingo galėtų tik administraciniai teismai
Susirinkimų įstatymo pakeitimų projekte konkrečiai detalizuojama, kaip būtų nagrinėjamas prašymas surengti susirinkimą. Savivaldybė, gavusi tokį prašymą, nagrinėjimo metu turėtų aptarti organizuojamo susirinkimo grėsmės, įvertinti viešosios tvarkos užtikrinimo poreikį ir kitas aplinkybes. Taip pat reikėtų aptarti susirinkimo organizatoriui keliamus reikalavimus ir įsipareigojimus, susijusius su triukšmo kontrole, budėjimu susirinkimo metu, saugumo sąlygomis, susirinkimo vietos sutvarkymu ir kt.
Sprendimą uždrausti organizuoti susirinkimą, kuris keltų grėsmę valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar dorovei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms, galėtų priimti tik teismas. Į administracinį teismą su prašymu neleisti organizuoti tokio susirinkimo galėtų kreiptis meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.
Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių. Meras arba savivaldybės administracijos direktorius, gavę tokį pranešimą, jį derina ir išduoda dokumentą, kuris prilyginamas leidimui susirinkti. Susirinkimo organizatoriai gali šį dokumentą apskųsti teismui.
Susirinkimų įstatymo pataisas taip pasirašė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis, jo pavaduotojai Rima Baškienė ir Domas Griškevičius, frakcijos nariai Agnė Širinskienė, Giedrimas Jeglinskas, Jekaterina Rojaka, Kęstutis Mažeika, Linas Urmanavičius. Seimui planuojama jas teikti pavasario sesijoje.
