Estijos parlamentas trečiadienį patvirtino Konstitucijos pataisą, pagal kurią iš Europos Sąjungos (ES) pilietybės neturinčių rezidentų bus atimta teisė balsuoti savivaldos rinkimuose, tačiau pilietybės neturintys asmenys dar galės atiduoti savo balsus šį rudenį.
Už pataisą balsavo 93 parlamentarai, prieš – septyni. Dar vienas parlamento narys balsavime nedalyvavo.
Pagal šį pasiūlymą Estijos gyventojai be pilietybės vis tiek galės balsuoti šių metų vietos valdžios rinkimuose, planuojamuose spalį. Pataisos iniciatoriai teigia, kad taip asmenims be pilietybės būtų suteikta pakankamai laiko pateikti prašymą dėl Estijos pilietybės, jei jie to pageidauja, ir dalyvauti tolesniuose vietos valdžios rinkimuose jau kaip piliečiai
Parlamento balsavimas yra atsakas į susirūpinimą saugumu, Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą. Nuo pat rusų invazijos į Ukrainą pradžios Estija tvirtai remia Kyjivą.
Baimindamosi užsienio kišimosi įvairios estų partijos siūlė neleisti balsuoti rusams ir baltarusiams, taip pat – kai kuriais atvejais – pilietybės neturintiems Estijoje gyvenantiems asmenims.
„Jei Rusija būtų buvusi, mūsų požiūriu, protinga, niekas to nebūtų inicijavęs“, – kiek anksčiau sakė Reinas Toomla iš Tartu universiteto Johano Skytte politinių studijų instituto.
„Estijoje gyvenantys Rusijos piliečiai nukenčia todėl, kad taip elgėsi Rusija, ne jie“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje leidimą gyventi turi beveik 80 tūkst. Rusijos piliečių. Šalyje taip pat yra beveik 60 tūkst. pilietybės neturinčių asmenų.
Nuolatiniai Estijos gyventojai šiuo metu turi konstitucinę teisę balsuoti vietos valdžios rinkimuose, tačiau negali balsuoti nacionaliniuose rinkimuose.
„Imperinės ambicijos“
Šį mėnesį Estija paskelbė, jog kitais metais gynybos išlaidas padidins iki bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pagrindine priežastimi įvardindama kaimyninės Rusijos grėsmę.
„Rusija nepakeitė savo tikslų ir imperinių ambicijų. Tai realus pavojus Europai ir NATO“, – teigė premjeras Kristenas Michalas.
K. Michalas tvirtino, jog „Rusijos ir Baltarusijos piliečiai mato Rusijos veiksmus Ukrainoje (...) skirtingai nei Estijos piliečiai“.
„Logiška, jog jei žmogus nori būti Rusijos pilietis (...) jis neturėtų tikėtis, kad bus diskusijos apie Estiją dalimi“, – visuomeniniam transliuotojui ERR sausio mėnesį teigė jis.
Balsavimas yra naujausias iš simbolinių ryšių su Rusija nutraukimo aktų.
Atsakydamos į Rusijos invaziją Baltijos šalys ėmė šalinti ir griauti kai kuriuos sovietmečio paminklus.
Tai sukėlė pasipiktinimą Maskvoje, ir ši paskelbė buvusią Estijos lyderę ir dabartinę ES užsienio politikos vadovę Kają Kallas (Kają Kalas) bei keletą kitų Europos pareigūnų „ieškomais“ neva dėl dalyvavimo memorialų naikinime.
Švelnesnė pataisa
Estijos įstatymų leidėjai, kurių yra 101, nagrinėjo dvi šiek tiek besiskiriančias pataisas.
Viena iš jų uždraustų balsuoti savivaldybių rinkimuose trečiųjų valstybių tautiečiams – kurie nėra ES ar Šengeno zonos šalių piliečiai – bei žmonėms, neturintiems pilietybės.
Kita pataisa siūlo žmonėms be pilietybės leisti spalį prabalsuoti paskutinį kartą, tačiau trečiųjų valstybių piliečiams jau galiotų draudimas.
Premjeras palaikė švelnesnę pataisą, galiausiai ji ir buvo priimta.
Estijai atgavus nepriklausomybę po SSRS žlugimo, maždaug trečdalis jos teritorijoje gyvenančių žmonių buvo rusakalbiai, kurių šeimos imigravo iš kitų sovietinių respublikų.
Pilietybės jie negavo dėl to, kad neturėjo kraujo ryšių su Estija. Taip pat reikalaujama išlaikyti estų kalbos egzaminą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
