Nors ispanų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą nuo 6 klasės mokyklos galėjo siūlyti iki šiol, nuo 2026 m. ispanų kalbą jau bus galima siūlyti ir kaip pirmąją užsienio kalbą. Tik klausimas – ar bus, kas jos mokys?
Nauja tvarka reiškia, kad mokiniai mokytis ispanų kalbos galės pasirinkti nuo antros klasės, tačiau tik tuomet, jei mokykla tokią galimybę pasiūlys. Čia iškyla esminis klausimas, ar bus kam mokyti ispanų kalbos, nes Lietuvoje kaip niekad trūksta mokytojų?
Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) problemos neįžvelgia, Vilniaus universiteto atstovai sako, kad iki šiol stojančiųjų į ispanų kalbą skaičiai nebuvo dideli.
Ispanų kalbos poreikis auga
Anot valdžios, tokiu sprendimu siekiama paskatinti mokytis daugiau užsienio kalbų.
„Norime paskatinti, kad mokiniai mokytųsi daugiau ir įvairesnių ES šalių kalbų. Be to, jau keletą metų stebime tendenciją, kad mokinių, besirenkančių ispanų kaip antrąją užsienio kalbą, daugėja“, – tokį sprendimą komentavo ŠMSM Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Alma Vijeikytė.
Pavyzdžiui, 2019–2020 mokslo metais ispanų kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, rinkosi 60 šeštokų, dar po metų – 165 mokiniai. Ispanų kalbos pasirinkimas didėjo ir tolesniais metais. 2022–2023 mokslo metais ją rinkosi daugiau negu 300 mokinių, o 2023–2024 mokslo metais – daugiau negu 600 mokinių.
Anot pašnekovės, lengviau pritraukti mokytojų tuomet, kai sudaromas didesnis krūvis ir mokymas yra nuoseklus. Todėl ir buvo įteisinta ispanų kalba, kaip pirmoji užsienio kalba, kurią vaikai gali pasirinkti mokytis nuo 2 pradinės klasės.
Nors iki šios nuostatos įsigaliojimo dar yra kiek daugiau nei metai, mokyklos jau dabar gali pradėti tuo rūpintis, pasakoja ŠMSM Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė. Pavyzdžiui, jei mokykloje yra didelis poreikis mokyti ispanų kalbos.
Tokia situacija atsitiko ir Vilniaus miesto savivaldybėje, kuri iki šio sprendimo ėmėsi reikšmingų veiksmų pritraukti ispanų kalbos mokytojus.
Ar bus kam mokyti ispanų?
Tiesa, mokytojų Lietuvoje trūksta, tad iškyla klausimas, ar bus kam mokyti ispanų kalbos? Uždavus šį klausimą ministerijai, konkretaus atsakymo taip ir nesulaukėme. ŠMSM Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė tik pažymėjo, kad Lietuvoje yra daug galimybių baigti pedagogikos studijas.
A. Vijeikytė primena, kad Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) siūlomoje Mokomojo dalyko pedagogikos studijų programoje viena iš specializacijų yra anglų ir kita užsienio kalba. Anot jos, pasirinkę šią specializaciją studentai renkasi ir siūlomą antrąją užsienio kalbą (prancūzų, vokiečių ar ispanų).
„Studentams, studijuojantiems ispanų filologijos ar anglų kalbos ir kitos užsienio kalbos studijų programose, yra suteikiama galimybė pasirinkti gretutines pedagogikos studijas. Taip pat yra profesinės pedagoginės studijos, kurios suteikia pedagogo kvalifikaciją. Į jas priimami asmenys, jau turintys aukštąjį išsilavinimą.
O jau turintieji pedagoginę kvalifikaciją, pvz., anglų ar rusų kalbų mokytojai, ir norintieji mokyti šios kalbos, gali studijuoti papildomai tęstinėse studijose ir įgyti ispanų kalbos mokytojo kvalifikaciją“, – kalbėjo ministerijos atstovė.
Tęstinių studijų projekte „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ 2024–2025 m. m. ispanų kalbos dalyko moduliui numatyta 30 vietų.
Ispanų kalba studijuojama vangiai
Vilniaus universitete ispanų kalbos mokytojai ruošiami jau aštuonerius metus. Pasak universiteto atstovų, kadangi iki šiol didelio ispanų kalbos mokytojų poreikio nebuvo, ir stojančiųjų į ispanų kalbą skaičiai nebuvo dideli.
„Kiekvienais metais pedagoginėse studijose turime stojančių studentų į ispanų kalbą. Kasmet stojančių ir baigiančių studijas ispanų kalbos mokytojų skaičius varijuoja nuo poros iki aštuonių absolventų ir panašiai“, – situaciją komentavo VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto vadovė Sandra Kairė.
Vis dėlto, anot jos, studentai iškart po studijų neblogai įsilieja į darbo rinką: „Kadangi pedagoginių studijų metu studentai atlieka praktikas bendrojo ugdymo mokyklose, bendrai esame pastebėję, kad ispanų kalbų studentai po praktikos sulaukdavo pasiūlymų toliau dirbti mokyklose“.
Be to, šiuo metu Vilniaus universitetas taip pat dirba ties pedagogų perkvalifikavimo studijų programa. Ji sudarys sąlygas jau dirbantiems mokytojams tapti ispanų kalbos mokytojais. Programa turėtų startuoti nuo naujųjų metų ir truks pusantrų metų.
Mokytojus ketina pritraukti stipendijomis?
ŠMSM, matydama didėjančius besirenkančių ispanų kalbą moksleivių skaičius, teigia apsvarstysianti galimybę ispanų kalbą įtraukti į prioritetinių pedagogikos studijų sąrašą.
„Prioritetinių specializacijų studentai turi galimybę gauti stipendijas: įstojus į valstybės finansuojamas prioritetinių pedagogikos specializacijų bakalauro studijas ir gretutines studijas yra galimybė kas mėnesį gauti 357,5 eurų dydžio stipendijas.
O tie, kurie sudaro sutartį su savivaldybe, savivaldybės mokykla ar valstybine mokykla ir įsipareigoja baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 m. ir ne mažiau kaip 0,7 etato, kas mėnesį gali gauti 605 eurų stipendijas“, – aiškino A. Vijeikytė.
Be to, ŠMSM Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė portalui atskleidė, kad šiuo metu taip pat vyksta dialogas ir su Ispanijos ambasada, planuojamas pasirašyti memorandumas dėl ispanų kalbos plėtotės.
Neaišku, ar tai išspręs problemą iš pamatų
Nors Vilniaus universiteto atstovai mano, kad, atsiradus poreikiui didesniam ispanų kalbos mokytojų skaičiui mokyklose, ispanų kalbos įtraukimas į prioritetinių pedagogikos studijų sąrašą būtų tikslingas, tačiau, ar tai ilgam pritrauks ispanų kalbos mokytojus į mokyklas, yra kitas klausimas.
„Kai kalbame apie pedagogų trūkumo klausimą, neturėtume to sieti tik su parengiamų pedagogų skaičiais ir jų augimo būtinybe. Kitaip tariant, investavimas į studijų programas yra dalis priemonių, kurios turėtų būti taikomos pedagogų trūkumo mažinimui ir išlaikymui mokyklose.
Siekiant holistiškai spręsti pedagogų trūkumo problemą, ne mažiau svarbios kitos tikslingos priemonės visuose trijuose – mokytojo, mokyklos ir švietimo sistemos – lygmenyse“, – aiškino VU filososfijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto vadovė.
2022-2025 m. m. prioritetinės pedagogikos specializacijos yra matematika, lietuvių kalba ir literatūra, prancūzų kalba, vokiečių kalba, fizika, chemija, biologija, istorija, geografija, informacinės technologijos, pradinis ugdymas ir specialioji pedagogika.
