Iniciatyva uždrausti mobiliuosius telefonus mokyklose nėra tokia jau šviežia – periodiškai vis pasigirsta raginimai kažkaip spręsti mokinių, sulindusių į telefonus, problemą.
Dabar atsiradusi iniciatyva „Iš telefonų – į mokyklą“, rodos, įgauna pagreitį, mat kalbos apie tai vyksta valstybės mastu, o Sveikatos apsaugos ministerija įvesti šį ribojimą iki 2026 metų pabaigos yra numačiusi Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte.
Vis dėlto nuomonės išsiskiria – poreikio visuotinai drausti mobiliuosius mokyklose nemato Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, išsiskiria ir pačių vaikų bei tėvų nuomonės.
Kodėl mobiliuosius mokykloje reikėtų drausti?
Skaitmeninės etikos centras paviešino iniciatyvą „Iš telefonų – į mokyklą“, kurią pasirašė kelios dešimtys organizacijų, tokių kaip VU Psichologijos instituto Vaiko raidos ir psichoedukacinių tyrimų centras, Lietuvos pediatrų draugija, Šeimos santykių institutas, Vaiko psichologijos centras, Lietuvos vaikų neurologų asociacija, Jaunimo linija, Lietuvos psichologų sąjunga, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir kitos visuomenėje puikiai žinomos institucijos, daugiausia dirbančios su šeimų ir jaunų žmonių emocine ir psichine būkle bei socialine gerove.
Akivaizdu, kad poreikis laužtas ne iš piršto, ir ne tik todėl, kad suaugusiems keista matyti per pertraukas ekranuose prasmegusius vaikus. Atlikta krūva tyrimų rodo labai aiškias neigiamas perdėto ekranų naudojimo vaikams pasekmes.
„Asmeninių išmaniųjų įrenginių naudojimas mokykloje ne tik palengvina prieigą prie smurtinio, pornografinio turinio, prisideda prie neatsargaus dalinimosi informacija ir asmeniniais duomenimis, prie patyčių internete plitimo bei skatina socialinį lyginimąsi, didina atskirtį ir mažina bendruomeniškumą – itin svarbius aspektus vaikų ir jaunimo raidai – bet ir neigiamai veikia dėmesį, reikalingą mokymosi procesui, ir kėsinasi į laiką, reikalingą ugdyti(s) ir praktikuoti socialinius įgūdžius ar ilsėtis.
Laiko prie ekrano trukmė yra prognostinis probleminio interneto naudojimo (priklausomybės) veiksnys“, – rašo iniciatyvos autoriai.
Ministerijų nuomonė išsiskiria
Šiuo klausimu veikiausiai daugiausia svorio turinčių dviejų ministerijų – Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto – nuomonės išsiskyrė.
ŠMSM ministrė Raminta Popovienė laikėsi neutralios pozicijos, teigdama, kad pačios mokyklos jau dabar gali priimti tokius sprendimus ir drausti mobiliųjų naudojimąsi jose. Vis dėlto atvirtai pritarti tokiam visuotiniam draudimui ji nesiryžo.
„Jeigu iškiltų visuotinis poreikis mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose reglamentuoti nacionaliniu mastu, neatmetu galimybės diskutuoti su visuomene ir parengti bendrą tvarką visoms mokykloms.
Mobilieji telefonai mokyklose gali ir padėti mokymuisi, paįvairinti ugdymo procesą, gali ir labai blaškyti. Mokykla dėl jų naudojimo nusprendžia atsižvelgdama į savo mokinių, tėvų, visos bendruomenės situaciją“, – anksčiau yra komentavusi ministrė.
Tuo tarpu SAM laikosi visai kitokios nuomonės – dar 2011 metais ji pati inicijavo tokį siūlymą, tiesa, tuomet buvo sulaukta labai didelio pasipriešinimo idėjai. Praėjus daugiau kaip dešimtmečiui, prie jos visgi vėl grįžtama.
Įvesti ribojimą iki 2026 metų pabaigos ministerija yra numačiusi Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte.
Vis dėlto prieš priimant galutinius sprendimus, SAM ketina pavesti Higienos institutui ištirti skaitmeninių technologijų poveikį vaikų sveikatai.
Krašto mokyklos pritartų
Panašu, kad anksčiau Kėdainių rajono ugdymo įstaigos laikėsi tos pačios nuomonės, kaip ir ŠMSM. Dauguma mokyklų turi savo vidinę tvarką, kuri nurodo, kaip ir kada galima naudotis mobiliosiomis priemonėmis. Vis dėlto atlikus apklausą paaiškėjo, kad jei jau toks sprendimas būtų priimtas šalies mastu, jis būtų mokyklos vadovų priimtas palankiai.
„Dėl mobiliųjų telefonų draudimo mokyklose bendrų susitarimų savivaldybės lygmeniu su švietimo įstaigų direktoriais diskutavome ir anksčiau.
Direktoriai poreikio tam nematė argumentuodami, kad mokyklos pačios yra pasitvirtinusios tvarkas ir papildomai nieko priimti nereikėtų“, – sako Vilma Dobrovolskienė, krašto Švietimo skyriaus vedėja.
Deja, pastaruoju metu vis dažniau išgirstama, kad galbūt reikėtų priimti bendrą tvarką „iš viršaus“.
„Todėl atlikus direktorių apklausą dėl bendro reglamentavimo valstybės lygmeniu, bendrojo ugdymo mokyklos atsakė „taip“ – 100 proc., savivaldybės lygmeniu – 87 proc.
Bendrojo ugdymo mokyklų vadovų pateikti atsakymai rodo, kad nors ir turi mokyklos tvarkas ir (ar) bendrus susitarimus (pamokos metu telefonai laikomi telefonų dėžutėse, naudojami tik ugdymo tikslais), bendrą tvarką reikėtų nustatyti valstybės lygmeniu“, – sako V. Dobrovolskienė.
Diskutuoja ir vaikai, ir tėvai
Nors yra visokių situacijų, visgi viešojoje erdvėje girdėti, kad patiems vaikams noras atimti iš jų mobiliuosius mokyklose atrodo nepriimtina idėja.
„Mano nuomone, reikia išdiskutuoti mokyklose šį klausimą su mokiniais, mokytojais ir tėvais, kadangi yra visokių situacijų (autistiški vaikai, telefonai reikalingi ugdymo procese ir t.t.).
Kiek teko girdėti, dauguma moksleivių yra prieš telefonų draudimą“, – sakė Kėdainių rajono mokinių tarybos koordinatorė Vilija Girdauskaitė.
Yra ir visokių tėvų nuomonių – vieni nemato poreikio atimti iš vaikų elektroninių priemonių, kurios, šiaip ar taip, yra neišvengiama šių dienų pasaulio dalis.
„Aš atvirai pasakysiu, kad mane gąsdina, kai keliami tokie radikalūs klausimai. Ką reiškia neduoti/atimti/neleisti? Ką Jūs auginate – žmogų ar bezdžionėlę? Leiskite vaikams turėti tai, kas yra neišvengiama dabar, kodėl noras prievarta padaryti taip, kaip norite Jūs? Ar Jūs kalbėjote su savo vaiku, ko nori jis, ar jis gerai jaučiasi, kad tėvai dėl buko užsispyrimo ir savo neva teisingo įsitikinimo atima iš jo tai, dėl ko jis būtų laimingesnis ar pan. Problema ne čia. Kalbėti su vaiku reikia, kada jis gali telefonu naudotis, kada ne. Gal baikim vaikam nurodinėti, o bendraudami diekime sąmoningumą, supratimą, kritišką mąstymą ir atsakomybę.
Draudimai tai trumparegiškumas, kuris tik gadina situaciją, nes tik leidus naudotis telefonu, jis nesustos, nes suvoks, kad bet kada bus atimta. Nieko savo vaikui nedraudžiau, neatimdavau, aš su juo kalbėjau ir daug kalbėjau. Truko netrumpai, bet aš laimėjau pasitikėjimą, pagarbą, atvirumą ir diskusiją, kur mano vaiko nuomonė lygi manajai. Nepamirškim, kad auginam asmenybes. O asmenybes auginti nėra lengva“, – įsitikinusi mama Aistė.
Tačiau yra ir visai kitaip į tai žiūrinčių tėvų.
„Mano dukros mokykloje, jei nemeluoju, jau antri mokslo metai, kaip uždrausta naudotis telefonais (visais) pamokų ir pertraukų metu mokyklos teritorijoje. Naudojama tik mokytojams leidus ugdymo tikslais. Iš pedagogų teko girdėti, kad pradžia buvo sunki, kontrolė, priežiūra, drausminimas ir t.t., bet susitvarkyta, ši praktika toliau gyvuoja ir vaikai visi be „braukymo“ nors mokykloje pailsi ir visi lyg išgyveno be to“, – pokyčiais džiaugiasi Gintarė.
„Neleidžiu telefonų neštis į mokyklą. O ir įdiegus tėvų kontrolę, esu ten padariusi nustatymą, kad mobilieji telefonai veiktų nuo 14 iki 21 val., per dieną duota viena valanda, po valandos naudojimo mobiliuoju telefonu užsirakina, tad kaip nori, taip pasiskirsto tą valandą per dieną. Savaitgaliais ir atostogų metu leidžiu ilgiau naudotis“, – sakė kita mama Jurgita.
Kėdainiuose po 4 val. prie telefono „mirksta“ daugiau vaikų nei Lietuvos vidurkis
Ir vis dėlto kad ir kaip radikaliai nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, sveikatos stebėsenos specialistai pastebi labai jau niūrias tendencijas, rodančias, kad vaikai ekranuose „mirksta“ valandų valandas kiekvieną dieną.
Kėdainių visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios visuomenės sveikatos stebėseną, Agės Ruzgutės pateikti duomenys rodo, kad nustatyta, jog Kėdainių rajono mokinių dalis, kurie vidutiniškai 4 ir daugiau valandų per dieną praleidžia prie ekranų (televizoriaus, planšetės, kompiuterio ar išmaniojo telefono), buvo didesnė nei Lietuvos vidurkis.
„Didžiausias skirtumas buvo lyginant 9-tų (pirmų gimnazijos) klasių mokinių tyrimų rezultatus: 5-tų kl. – Kėdainių r. 21,0 proc., kai Lietuvoje 17,4 proc.; 7-tų kl. – Kėdainių r. 31,1 proc., kai Lietuvoje 30,5 proc.; 9-tų kl. – Kėdainių r. 45,6 proc., kai Lietuvoje 37,7 proc. Iš viso Kėdainių r. 32,5 proc., kai Lietuvoje 28,2 proc.“, – vardijo specialistė.
Ji pabrėžė, kada Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia rekomendacijas dėl vaikų laiko, praleidžiamo prie ekranų: vaikams iki 2 metų nerekomenduojama naudotis ekranais, išskyrus vaizdo pokalbius su šeimos nariais ar artimaisiais, 2–5 metų vaikams rekomenduojama riboti ekranų laiką iki vienos valandos per dieną, 6 metų ir vyresniems vaikams rekomenduojama prie ekranų praleisti ne ilgiau nei dvi valandas per dieną, atsižvelgiant į individualius poreikius ir aplinkybes.
„Svarbu ne tik riboti laiką, bet ir atkreipti dėmesį į turinio kokybę bei užtikrinti, kad ekranų naudojimas būtų subalansuotas ir nepakeistų kitų svarbių veiklų, tokių kaip fizinis aktyvumas, miegas, valgymas, poilsis ir tiesioginis bendravimas“, – akcentuoja A. Ruzgutė.
