Alaus barą Radviliškyje valdantis tarybos narys Gediminas Lipnevičius turėjo nusišalinti balsavime dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo.
Šį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą antradienį paliko galioti Regionų administracinis teismas, jis atmetė pareiškėjo G. Lipnevičiaus skundą dėl VTEK sprendimo panaikinimo.
Kaip skelbia teismas, ginčas kilo dėl VTEK nustatyto pažeidimo, kad G. Lipnevičius, eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas, nepareiškė nusišalinimo ir aktyviai dalyvavo svarstant ir balsuojant dėl savivaldybės tarybos sprendimo projekto, o vėliau ir dėl sprendimo dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo.
VTEK vertinimu, politikas šiuo atveju veikė savo privataus intereso naudai, kadangi jo vadovaujama įmonė valdo alaus barą Radviliškyje. Tokie veiksmai pripažinti šiurkščiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimu.
G. Lipnevičius nesutiko su VTEK sprendimo išvada, kad jis padarė šiurkštų įstatymo pažeidimą. Jis laikėsi pozicijos, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryboje svarstytas sprendimo projektas dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo buvo norminis administracinis aktas, todėl šiuo atveju įstatyme nustatytas interesų konfliktas nekyla. Taip pat pabrėžė, kad nėra žalos padarymo fakto.
Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, sutinka su VTEK išvadomis, kad G. Lipnevičius, būdamas valstybės politiku, o kartu ir verslininku, ir dalyvaudamas svarstant tiek tarybos sprendimo projektą, tiek ir tarybos sprendimą dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ribojimo viešojo maitinimo įstaigose, ir aktyviai kritikuodamas šį teisės aktą, realizavo savo privatų interesą. Teismo vertinimu, valstybės politikui, atliekančiam tarnybines pareigas, šis klausimas sukėlė tiesioginę, akivaizdžią viešųjų ir privačių interesų priešpriešą, todėl, anot teismo, vengdamas interesų konflikto jis privalėjo pareikšti nusišalinimą ir nedalyvauti jokiose šio sprendimo svarstymo bei priėmimo procedūrose.
„Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas savo aktyviais ir aiškiai išreikštais veiksmais tokios pareigos (pareikšti apie nusišalinimą) neatliko. O argumentas, kad jis nedalyvavo balsuojant priimant minėtus teisės aktus, Įstatymo nuostatų prasme negali būti prilygintas nusišalinimui. Teismas pabrėžė, kad pareiga vengti interesų konflikto pareiškėjo tarnybinio statuso asmenims yra fundamentalus imperatyvas. Tokia pareiga yra atliekama tik valiniais ir aktyviai išreikštais deklaruojančiojo asmens veiksmais“, – paskelbė teismas.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad G. Lipnevičius, atlikdamas savo tarnybines pareigas, veikė tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situacijoje, neatliko jokių veiksmų tokiam konfliktui išvengti, atstovavo savo verslo interesams ir juos gynė.
Teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
