Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų instituto (VU CHGF) mokslininkai griežtai nepritaria Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) planams atgaivinti laivybą Neries upe tarp Vilniaus ir Kauno. Mokslininkai įspėja, kad planuojami darbai gali sukelti nepataisomą žalą unikaliai Lietuvos upei ir prieštarauja šalies bei Europos Sąjungos (ES) aplinkosauginiams įsipareigojimams. Dėl to siūloma Neries upę išbraukti iš valstybinės reikšmės vandens kelių sąrašo, paliekant tik miesto atkarpas rekreacinei laivybai.
Ambicingi planai kelia grėsmę natūraliam upės režimui
VVKD planuose siekiama sukurti nenutrūkstamą laivybos maršrutą nuo Vilniaus iki Kauno Nerimi, o toliau – Nemunu. Šiems tikslams įgyvendinti numatoma vykdyti upės vagos valymo ir gilinimo darbus, pritaikant ją keleivinei, krovininei laivybai ir kariniam mobilumui. Projektas apima prieplaukų tinklo kūrimą Vilniaus ir Kauno miestuose ir krovininio uosto statybą Jonavoje. Tačiau mokslininkai perspėja, kad tokie darbai gali drastiškai pakeisti natūralų Neries upės režimą.
Neris yra viena iš nedaugelio išlikusių didelių natūralių upių Europoje, o jos vandens lygis ir srovės greitis kinta priklausomai nuo sezono. Ilgalaikių stebėjimų duomenimis, vidutinė metinė vandens lygio svyravimo amplitudė Vilniuje siekia apie 250 cm, o navigacijos sezono metu – daugiau nei 2 metrus. Sekliausiose vietose vasarą upės gylis sumažėja iki 20–40 cm, todėl norint užtikrinti laivybą reikėtų smarkiai modifikuoti vagą.
„Bet kokie natūralios upės vagos pakeitimai, atliekant gilinimo darbus ir iš seklesnių ruožų pašalinant riedulius, neišvengiamai prisideda prie upės hidromorfologinių rodiklių pokyčių. Dėl tokių darbų pakis krantų pobūdis, upės nešmenų transportavimo režimas, srovės greitis, išnyks salpa, pasikeis skersinis ir išilginis vagos profiliai, ilgainiui nustos formuotis meandros“, – teigia VU hidrologas Gintaras Valiuškevičius.
Istoriniai duomenys rodo: laivyba Neryje buvo epizodinė
Laivyba Neries upe baigėsi maždaug XIX a. viduryje, o iki tol upe plaukiojo tik plokščiadugniai laivai (vytinės, strugai) ir tik esant aukštam vandens lygiui. Vėliau, iki 1957 m., upėje buvo plukdomi tik sieliai. Be to, Neris, kirsdama Baltijos aukštumas, vingiuoja unikaliu pralaužtiniu slėniu, kuris formavosi paskutinio apledėjimo metu ir yra vienas iš nedaugelio tokio pobūdžio gamtos objektų Lietuvoje.
Toks unikalus kraštovaizdis, mokslininkų teigimu, yra neatsiejama Lietuvos gamtinio paveldo dalis, kurią būtina išsaugoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendruoju planu, Neries upės slėnis priskiriamas nacionalinio lygmens migracijos koridoriams, kurių tvarkymas turi remtis natūralaus kraštovaizdžio išlaikymu ir saugojimu. Be to, Neris nuo Baltarusijos sienos iki žiočių patenka į „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbią teritoriją. Čia saugomos retos bendrijos, pavyzdžiui, kurkliai, taip pat svarbios rūšys: Baltijos lašišos, kūjagalviai, salačiai, upinės nėgės, ūdros ir kt.
Pasak mokslininkų, vandens kelio Neries upe įrengimas jos būklės ir vandens kokybės nepagerintų. „Be to, tai prieštarautų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai, kuri įpareigoja ES valstybes nares iki 2027 m. pasiekti gerą upių ekologinę būklę. Šiuo metu net 63 proc. Lietuvos upių neatitinka šio kriterijaus, todėl planuojami darbai Neries būklės tikrai nepagerintų. ES Gamtos atkūrimo reglamentas numato iki 2030 m. atkurti 25 000 km upių, pašalinant įvairias kliūtis ir atkuriant natūralias buveines“, – dėmesį atkreipia VU geografas dr. Laurynas Jukna.
Be to, pagal ES Gamtos atkūrimo reglamentą valstybės narės įsipareigoja iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. savo sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 m. – visas reikalingas ekosistemas. Tikslai numato 25 000 kilometrų upių atkūrimą iki 2030 m., pašalinant užtvankas, pylimus ar kitas kliūtis, taip pat buveinių atkūrimą, didinant biologinę įvairovę ir gerinant vandens kokybę.
„Palaikome mokslininkų iniciatyvas įsitraukti į visuomenei svarbias diskusijas ir tikimės, kad jų tyrimai, analizė, įžvalgos taps strateginių politinių sprendimų pagrindu“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
Remdamasi išdėstytais argumentais, taip pat nacionalinio ir Europos lygmens aplinkosauginiais šalies įsipareigojimais, kurie prieštarauja VVKD planams, VU CHGF bendruomenė siūlo Neries upę išbraukti iš valstybinės reikšmės vandens kelių sąrašo, paliekant trumpas atkarpas laivybai Kauno ir Vilniaus miestuose, o likusiame ruože –galimybę vykdyti rekreacinę laivybą mažagabaričiais plokščiadugniais laivais, nereikalaujančiais upės vagos ir jos apatinės slėnio dalies modifikavimo (kasimo ir (arba) valymo) bei naikinimo.
