Konstitucinis Teismas (KT) antradienį planuoja pradėti nagrinėti buvusios Seimo narės iš Laisvės frakcijos Morganos Danielės ir grupės parlamentarų kreipimąsi dėl draudimo pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms.
Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Grupė Seimo narių į KT kreipėsi dėl to, kad pagal dabartinį reguliavimą teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas gali tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys.
Anot kreipimosi autorių, tokiu būdu visi kiti asmenys, norintys gauti paslaugą, yra diskriminuojami, pažeidžiamas moterų ir porų orumas, nesuteikiant joms galimybės išpildyti savo egzistencinį, pilnatvės jausmą.
Jų teigimu, toks teisinis reguliavimas neatitinka daugelio Europos valstybių praktikos, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo procedūros užtikrinamos tiek nesusituokusioms poroms, tiek ir vienišoms moterims.
Kreipimesi pažymima, kad Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti žmogaus orumo apsaugą.
Be to, įstatymui, valstybės institucijoms visi asmenys turi būti lygūs ir draudžiama bet kokių jų diskriminacija, o valstybė yra įsipareigojusi saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
„Savavališkai ir neteisėtai kišantis į žmogaus privatų gyvenimą kartu yra kėsinamasi į jo garbę ir orumą, o žmogaus privataus gyvenimo apsauga neatsiejama nuo jo orumo apsaugos“, – teigia kreipimosi autoriai.
Jų teigimu, nevaisingumas yra gana plačiai paplitusi liga, o pagalbinis apvaisinimas yra vienas iš sėkmingų, mokslo pažanga paremtų, nevaisingumo gydymo metodų ir jis neturėtų priklausyti nuo nevaisingo asmens pasirinktos šeimos santykių formos.
M. Danielės duomenimis, Lietuvoje su nevaisingumo liga susiduria apie 50 tūkst. porų ir jų kasmet daugėja. Apie tūkstantį porų kasmet pasinaudoja pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, o pagalbinio apvaisinimo pagalba per metus Lietuvoje gimsta apie 400 vaikų.
Pasak jos, dar tiek pat porų tokių paslaugų Lietuvoje gauti negali, nes nėra susituokę.
Pagalbinio apvaisinimo paslauga taip pat negali pasinaudoti tinkamo partnerio nesutinkančios moterys, norinčios ir galinčios susilaukti naujagimių.
Kaip skelbė BNS, 2023 metų birželį Seimas atmetė M. Danielės siūlymą leisti pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims.
Projekto kritikai tvirtino, kad pagalbinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, leidus ja pasinaudoti vienišoms moterims būtų sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.
Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
