Baltieji rūmai pripažįsta, kad santykiai su Kinija nebėra tokie, kokie buvo prieš dešimt ar penkerius metus. Tvyrant didelei įtampai tarp JAV ir Kinijos, po daugiau nei metų pertraukos susitiko Amerikos ir Kinijos vadovai.
Minimalūs tikslai, kelti svarbiam susitikimui – užkirsti kelią vis didėjančiai įtampai, atkurti nutrauktus komunikacijos kanalus ir grąžinti dvipusius santykius į sveikos ir stabilios raidos kelią.
Per keturias valandas trukusias derybas vadovai paspaudė vienas kitam ranką ir pasivaikščiojo po sodą istoriniame Kalifornijos dvare. Ką atnešė Kinijos ir JAV lyderių susitikimas?
Dar yra neišspręstų klausimų
Nors šis susitikimas svarbus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, Azijos studijų centro vyresnysis koordinatorius Arvydas Kumpis jo pasiekimus vertina dviprasmiškai ir sako, kad dar yra nepadarytų darbų.
„Susitikimas yra ganėtinai svarbus, nes dar kartą galima išsakyti savo poreikius arba tikslus, bet pasiekimai, sakyčiau, yra dviprasmiški. Vis dar akcentuojamas nelygybės buvimas ekonomikoje, vis dar nėra sutvarkyti prekybinių karų padariniai dėl aukštųjų technologijų ir globaliosios rinkos lygmenyje JAV vis dar reguliuoja Kinijos veiklą“, – situaciją komentavo A. Kumpis.
Anot jo, svarbiausias dalykas, ką pavyko nutarti, tai militaristinio lygio bendradarbiavimas tarp aukščiausių vadų.
„Pagrindinis dalykas, ką pavyko susitarti, tai yra bendradarbiavimas tarp kariuomenių. Tai yra tam tikra pergalė diplomatijoje. Tačiau tai yra labiau JAV laimėjimas, nes ji labiau norėjo bendradarbiavimą kariniu lygiu atnaujinti. Tad sakyčiau, kad šita vieta labiau svarbi JAV“, – kalbėjo VDU profesorius.
Tuo tarpu Kinijos pagrindiniu laimėjimu, pasak A. Kumpio, galėtume laikyti patį susitikimą su JAV prezidentu, nes santykiai tikrai buvo pašliję.
Ar „atšilo“ santykiai?
Paklausus eksperto, ar po šio susitikimo pavyko bent kiek sumažinti įtampą, išgirstame teigiamą atsakymą: „Mano akimis, taip, tą atšilimą galime matyti bent jau tame paviršutiniame lygmenyje. Tai rodo, jog yra bent jau kažkoks siekis palaikyti kontaktą arba bent jau noras nepabloginti situacijos“.
Tačiau ekspertas pabrėžia, kad džiaugtis čia pernelyg nereikėtų, mat toks santykių atšilimas greičiausiai laikinas. „Klausimas, kiek ilgai tai išsilaikys. Gali būti, kad Kinija vėl suspenduos šitą bendradarbiavimą ir čia nieko nepadarysi. Tai gali būti labai laikina“, – samprotavo VDU profesorius.
Čia iškyla klausimas, kas nulėmė tai, kad apskritai siekiama grįžti prie diplomatijos? Augantis konfliktų skaičius – tai, anot Azijos studijų centro vyresniojo koordinatoriaus, yra pagrindinė priežastis.
„Gal šitoje vietoje tas ir paveikė, kad konfliktų kiekis nemažėja, bet auga. Tai rodo, kad yra problemos, kurias reikia spręsti. O spręsti turėtų pradėti tos, kurios turi didžiausią galią“, – svarstė A. Kumpis.
„Šitoje vietoje svarbiausias momentas yra noras nebloginti situacijos globaliajame lygmenyje ir kažkokį tai stabilumą įvesti tarp tų didžiųjų pasaulio šalių. Jeigu stabilumas yra šitame lygmenyje, tai gali būti, kad jis persiduos ir toliau. Sakykime, į tas šalis, kurios yra sąjungininkės“, – pridūrė jis.
Kur pasidės Rusija?
Tiek Iranas, tiek Šiaurės Korėja priklauso nuo Kinijos. Kartu abi jos bendradarbiauja su Rusija. Iranas rusams parduoda garsiuosius dronus „Shahed“, o rusai atgal Iranui teikia aukštąsias technologijas, galimai reikalingas branduolinei Teherano programai. Šiaurės Korėja duoda Rusijai artilerijos sviedinių, o mainais greičiausiai gauna kitas technologijas, reikalingas paleisti šnipinėjimo palydovams.
Jeigu Kinija atkurtų gerus ryšius su JAV, Kinija galėtų paspausti Iraną ir Šiaurės Korėją nebendradarbiauti su Rusija. Tačiau ar pati Kinija suinteresuota tą daryti?
A. Kumpis sako, kad Kinija greičiausiai žiūrės savo interesų: „Čia yra pilkoji zona, kur labai sudėtinga numatyti, kas ką darytų. Tarkime, yra susitarimas, kad mes mažiname įtampą pasaulyje, tada taip, iš Kinijos pusės norėtume matyti griežtesnį žodį arba mažesnį nuolaidų darymą savo partneriams.
Bet žvelgiant iš labai pragmatinės pusės, šita vieta gali būti palikta labai neapibrėžta ir Kinija mielai pasiliks sau teisę bendradarbiauti su partneriais atitinkamai, kaip jai yra patogu. Čia yra sudėtinga ir aš tikiu, kad bus pasilikta prie tam tikros įtakos turėjimo ir ta galia nebus paleista vėjais“, – mintimis dalijosi ekspertas.
Tuo tarpu Lietuvos politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, kad giliai analizuoti tokio klausimo nereikia, nes Kinija ir JAV negali atkurti gerų santykių.
„Wishful thinking. Kinija negali atkurti gerų santykių su JAV. Joks gerų santykių su JAV atkūrimas yra neįmanomas, o šitas susitikimas prie to irgi neprisidėjo, tai čia, ko gero, ir galima baigti į tą klausimą atsakinėti, nes tai yra iš fantastikos srities“, – aiškino M. Laurinavičius.
