Nemokami maišeliai Vilniui atsirūgo – atliekų išvežimas brangsta, aiškėja, kas labiausiai uždirbs iš šiukšlių verslo

Iš gyventojų surinktų virtuvės atliekų bus gaminamas ne kompostas, o kiti rinkoje didesnę paklausą turintys ir didesnį pelną privačiam verslui generuojantys produktai.

Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad iš šių pardavimų jokio pelno negaus.

Nemokama „įranga“ – triukas

Nemokamų pietų nebūna – už dyką maisto atliekų kibirėlius ir maišelius pasiėmę Vilniaus gyventojai kovo mėn. gavo gerokai didesnes Vilniaus savivaldybės įmonės VASA sąskaitas.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą šiemet yra ketvirtadaliu didesnė nei pernai.

Nepasitvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės tikinimai, kad iš sostinės gyventojų surinktų maisto atliekų bus gaminamas kompostas.

Portalui Alfa.lt savivaldybė paaiškino, kad surenkamų maisto atliekų maišeliuose kiekis yra per mažas, todėl „šiuo metu nėra galimybės gaminti kompostą, tuo labiau jį parduoti“.

Gyventojų virtuvės atliekas kaip žaliavą nemokamai gaunanti privati bendrovė jomis maitins naminių musių lervas, iš kurių vėliau bus gaminami baltymai pramonei, biokuras ir trąšos, o šie antriniai produktai realizuojami rinkoje.

Kaip skelbta, nuo šių metų Vilniaus miesto gyventojai turi rūšiuoti ir maisto atliekas.

Jas vilniečiai turėtų kaupti atskirose talpose su oranžinės spalvos maišeliais, kuriuos vėliau reikia išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Savivaldybė viešaisiais kanalais skleidė džiugią žinią, kad maisto rūšiavimui skirta „įranga“ – vienkartiniai maišeliai ir ilgalaikio naudojimo 7 litrų tūrio talpos kibirėliai – bus dalijama nemokamai.

„Įrangos“ dalybų vietose – savivaldybėje, seniūnijose, didžiuosiuose prekybos centruose ir maisto prekių parduotuvėse – iš karto nusidriekė gyventojų eilės, o pačioje savivaldybėje, kad gautum nemokamas rūšiavimo priemones, eilėje tekdavo praleisti ir valandą.

Tačiau už dyką maisto atliekų rūšiavimo įrangą pasiėmę vilniečiai šiemet gavo gerokai didesnes sąskaitas – vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra ketvirtadaliu didesnė nei pernai.

Įskaičiavo į paslaugos kainą

Savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) klientams išsiųstose sąskaitose nurodoma, kad 2024 m. renkama metinė rinkliava už 60 kv. m ploto butą yra 57,6 euro. Tai 25,33 proc. daugiau nei pernai, kai ši rinkliava buvo 45,96 euro.

Alfa.lt atsiųstame komentare savivaldybė teigia, kad bendra viešųjų pirkimų įsigyti vienkartinius maišelius ir kibirėlius maisto atliekoms bei pasirašytų sutarčių vertė yra 1 mln. 135, 5 tūkst. eurų.

Miesto valdžia pripažįsta, kad atliekų surinkimas sostinės gyventojams šiemet pabrango būtent dėl šių išlaidų perkėlimo į paslaugos kainą.

„Išlaidos už oranžinių maišelių įsigijimą yra įskaičiuotos į atliekų tvarkymo sąnaudas. Kibirėlių (talpyklų) įsigijimo išlaidos didžiąja dalimi (85 proc. sumos) yra dengiamos valstybės lėšomis pagal skirtą dotaciją, likusi suma finansuojama savivaldybės biudžeto lėšomis“, – Alfa.lt teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Pasak jo, kibirėliai įsigyti iš viešąjį pirkimą laimėjusios UAB „RB Baltic“, o maišeliai – iš viešuosius pirkimus laimėjusių AB „Plasta“ ir MB „2 vokai“.

G. Grubinsko teigimu, rūšiavimo įrangos įsigyta tiek, kad kiekvienam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiam namų ūkiui tektų po vieną kibirėlį ir po 4 maišelių rulonus.

Iš viso viešaisiais pirkimais įsigyta 281 tūkst. kibirėlių ir 1,045 mln. maišelių rulonų.

„Iš maisto atliekoms rūšiuoti skirtų priemonių įsigijimo metu patirtų išlaidų į gyventojų mokamą rinkliavą už atliekų išvežimą ir tvarkymą yra įtrauktos tik išlaidos už maišelių įsigijimą“, – tvirtino G. Grubinskas.

Ką dar įtraukė į kainą

Savivaldybės atstovas aiškino, kad šių metų rinkliavos brangimas didžiąja dalimi yra nulemtas „ženklaus mokesčio už sąvartyne šalinamas atliekas didėjimo“ ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) mokamo „mokesčio nuo reguliuojamos veiklos pajamų“.

„Tačiau yra ir kitų rinkliavos didėjimą lemiančių faktorių: didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių plėtra, atliekų tvarkymo paslaugų ir infrastruktūros palaikymo kaštų augimas ir panašiai. Visos sąnaudos yra būtinos tinkamam ir kokybiškam paslaugų teikimui užtikrinti“, – teigė G. Grubinskas.

Pasak jo, Vilniaus miesto savivaldybė maisto atliekoms rūšiuoti pasirinko šiuo metu patiriamų kaštų ir siekiamo rezultato aspektais racionaliausią sprendimą.

„Jei nuo bendro atliekų srauto atskirtos maisto atliekos būtų metamos į atskirus konteinerius ir išvežamos atskirai, šiuo metu tai gyventojams lemtų maždaug 40 proc. didesnę metinę rinkliavą už šiukšlių išvežimą ir tvarkymą“, – teigė G. Grubinskas.

Atliekomis maitins lervas

Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau skelbė, kad surinktos maisto atliekos Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose bus atskiriamos nuo bendro srauto ir efektyviai perdirbamos, paverčiamos kompostu.

Esą atskirai tvarkyti maisto atliekas nuo 2024 m. savivaldybes įpareigoja Lietuvos teisės aktai, o šiuos pokyčius visas Europos Sąjungos (ES) valstybes nares paskatino įgyvendinti ES direktyva.

Tačiau vilniečiams dabar kyla įtarimų, kad maisto atliekų surinkimas, už kurį imama gerokai didesnė rinkliava, leis uždirbti papildomą pelną privačiai bendrovei „Energesman“, kuri iš surinktų maisto atliekų pagamintus antrinius produktus realizuos rinkoje.

Pasirodo, kad iš Vilniaus regione surinktų virtuvės atliekų ši įmonė gamins visai ne kompostą.

„Energesman“ neseniai skelbė, kad jau šį pavasarį virtuvės atliekomis bus pradėtos maitinti naminių musių lervos, iš kurių vėliau bus gaminami baltymai pramonei, biokuras ir trąšos.

Esą vilniečiai – vieni pirmųjų pasaulyje, diegiantys Nyderlandų bendrovės „Amusca“ sukurtą technologiją maisto atliekoms tvarkyti.

Skaičiuojama, kad ateityje per metus vien Vilniaus regione bus surenkama apie 40 tūkst. tonų maisto atliekų. Šias atliekas iš aštuonių Vilniaus regiono savivaldybių įmonė gauna nemokamai.

Kas kam moka ir gauna pelną

G. Grubinskas priminė, kad Vilniaus regiono savivaldybės yra pavedusios regioninius komunalinių atliekų tvarkymo įrenginius valdyti UAB „VAATC“.

Vieną iš tokių įrenginių – mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) – eksploatuoja viešąjį pirkimą laimėjusi ir su UAB „VAATC“ sutartį pasirašiusi UAB „Energesman“.

„Pirkimą laimėjusi bendrovė yra įsipareigojusi išrūšiuoti jai perduotas atliekas, atskiriant perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas atliekas bei kitaip jas apdorojant“, – teigė savivaldybės atstovas.

G. Grubinsko teigimu, tvarkant maisto atliekas taikomas reikalavimas pirmenybę skirti kompostavimui arba biokurui gaminti ir likutiniam substratui kompostuoti.

„Su UAB „Energesman“ atliekamu atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos yra dengiamos UAB „VAATC“ atsiskaitymais už suteiktas paslaugas bei pajamomis, kurias „Energesman“ gauna realizuodama apdorotų atliekų produktus“, – teigė G. Grubinskas.

Pasak jo, kitų šalių pavyzdžiai rodo, jog maisto atliekų tvarkymo kaštai ženkliai viršija už apdorotų atliekų produktus gaunamas pajamas, todėl esamas sutartinis reguliavimas skatina „Energesman“ kuo efektyviau panaudoti įrenginius.

„Tai taip pat užtikrina, kad įrenginiuose bus išrūšiuojamas didesnis atliekų kiekis, o į sąvartynus pateks mažiau atliekų, – teigė G. Grubinskas. – Kaip numatyta sutartyje, UAB „VAATC“ atsiskaito su UAB „Energesman“ pagal pastovaus dydžio įkainį – 37,74 Eur už 1 toną.“

Registrų centro duomenimis, 2022 m. „Energesman“ pajamos sudarė 10 mln. eurų, iš jų mechaninio atliekų apdorojimo paslaugų pajamos sudarė 8,8 mln. eurų, o pajamos iš antrinių žaliavų pardavimo – 1,2 mln. eurų. Bendrovės pelnas prieš mokesčius buvo 750,5 tūkst. eurų.

Finansuoja regiono savivaldybės

G. Grubinskas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė kartu su kitomis regiono savivaldybėmis yra UAB „VAATC“ akcininkės ir skiria bendrovei finansavimą. O viešuosius pirkimus ir atsiskaitymus su pirkimus laimėjusiais subjektais UAB „VAATC“ vykdo savarankiškai.

Pasak G. Grubinsko, atsiskaitymai tarp „VAATC“ ir „Energesman“ vyksta pagal sutvarkytų atliekų kiekį, kuris pernai buvo 143,61 tūkst. tonų.

„Šiemet kiekis turėtų būti panašus. UAB „VAATC“ su UAB „Energesman“ pagal sutartyje nustatytą tarifą atsiskaito iš Vilniaus regiono savivaldybių pervedamų lėšų, kurios surenkamos gyventojams mokant rinkliavą už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą“, – patikslino savivaldybės atstovas.

G. Grubinskas neatsakė, kiek lėšų per metus bendrovei „VAATC“ skiria Vilniaus miesto savivaldybė.

Registrų centro duomenimis, „VAATC“ 2022 m. uždirbtas grynasis pelnas sudarė 499,9 tūkst. eurų.

„VAATC“ 2003 m. įsteigė aštuonios Vilniaus apskrities savivaldybės (Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono).

Įmonė įsteigta siekiant sukurti ir įdiegti Vilniaus apskrityje regioninę atliekų tvarkymo sistemą bei užtikrinti, kad ši sistema veiktų nuolat, ja galėtų naudotis akcininkų administruojamų teritorijų gyventojai tenkinant viešuosius interesus atliekų tvarkymo srityje.

Komposto negamins

„Maisto atliekų rūšiavimas yra visiškai naujai įsigaliojusi tvarka, dėl to natūralu, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius patenkančių maisto atliekų atskiruose maišeliuose kiekis yra dar gana mažas. Būtent dėl kol kas per mažo išrūšiuotų maisto atliekų kiekio šiuo metu nėra galimybės gaminti kompostą, tuo labiau jį parduoti“, – teigė G. Grubinskas.

Kiek gauto pelno iš šių pardavimų tenka savivaldybei ir kaip jis panaudojamas?

„Iš pardavimų pelno savivaldybė negauna“, – atsakė G. Grubinskas.