Vilniaus miesto apylinkės teismą pasiekė informaciją, kad vienas iš riaušių prie Seimo bylos kaltinamųjų Karolis Jonikas yra suimtas JAV. Paaiškėjo, kad vyras į užsienį išvyko be teismo leidimo, tad bylą nagrinėjantys teisėjai svarstys, ar sugriežtinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę.
Dėl šios situacijos trečiadienį surengtas specialus teismo posėdis.
Kaip Eltą informavo Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis, teismo posėdyje pagarsinta informacija, kad kovo 10 d. kaltinamasis riaušių prie Seimo byloje K. Jonikas be teismo leidimo išvyko į JAV, nors jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Dėl to kaltinamasis nedalyvavo dalyje teismo posėdžių. K. Jonikas esą vėliau prašė prisijungti prie posėdžių nuotoliu, bet taip ir neprisijungė.
„Paaiškėjo, kad kaltinamais buvo sulaikytas JAV dėl žaliosios kortos pažeidimų. Floridoje turėjo būti teismo posėdis, bet JAV teisėsauga nusprendė jį perkelti iš Floridos į Naująją Meksiką“, – apie kaltinamojo situaciją informavo teismo atstovas G. Janonis.
Vilniaus miesto apylinkės teisme pagarsinus šią informaciją, valstybės kaltinimą riaušių prie Seimo byloje palaikantys prokurorai paprašė pakeisti K. Jonikui taikomą kardomąją priemonę iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą.
Teismas sprendimą dėl kardomosios priemonės skelbs balandžio 3 d.
Prokuratūra daliai kaltinamųjų siūlo skirti realias laisvės atėmimo bausmes
ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką.
Šiuo metu byloje sakomos baigiamosios kalbos, pasisako kaltinamųjų advokatai. Vėliau kaltinamiesiems bus suteikta paskutiniojo žodžio teisė ir teismas išeis rašyti nuosprendžio.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantys prokurorai paprašė teismo kaltais riaušių byloje pripažinti visus 87 kaltinamuosius. Du iš kaltinamųjų prokurorai prašė teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Daliai kaltinamųjų prokurorai prašė skirti laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 4 metų, kai kuriems jų prašė bausmių vykdymą atidėti. Viso realias laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 4 metų prokurorai siūlo skirti 33 kaltinamiesiems.
52 asmenims siūloma skirti laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant. Jiems taip pat prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nuo 2500 iki 5000 eurų, taip pat įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiais. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24 500 eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo bendrai 112 770 eurų sumai šioje byloje yra pareiškusios Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba (VST).
Prokurorai siūlo civilinius ieškinius tenkinti ir šias sumas priteisti iš kaltinamųjų.
Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
