„Aušriečiams“ raginant Vyriausybę stabdyti Nacionalinio stadiono statybas, „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis mano, kad viešojoje erdvėje matomas supriešinimas tarp gynybos ir projekto finansavimas – nėra teisingas. Anot verslininko, šis sporto kompleksas yra reikalingas tiek gerinant sostinės infrastruktūrą, tiek pagaliau suteikiant Lietuvos sportininkams tinkamą vietą treniruotis.
„Nėra teisinga pradėti lyginti valstybės saugumo klausimą ir stadiono svarbą. Tai tiesiog manau, kad net amoralu, dėti tai ant svarstyklių. Valstybės saugumas, besąlygiškai, yra prioritetas. Dėl to visi sutinka mokėti mokesčius, kad būtume saugūs. Bet manau, kad daugelis nori ne tik saugumo, bet ir puikios infrastruktūros gyvenimui“, – pirmadienį LRT radijui kalbėjo A. Avulis.
„Nevisai tikslu vadinti šį projektą stadionu. Tai yra didžiulis sporto kompleksas ir jame bus 5 aikštės. Ir iš tų 5 futbolo aikščių, 2 yra taip pat skirtos lengvajai atletikai. Ir norėčiau priminti, kad Mykolas Alekna yra pasaulio rekordininkas, garsina Lietuvą, bet neturi kur treniruotis šalyje“, – kalbėjo jis.
Be to „Hanner“ valdybos pirmininkas tikino, kad toks projekto stabdymas sumažins verslo pasitikėjimą Vyriausybe ir savivaldybėmis, bendrovės nebenorės dalyvauti konkursuose. Anot jo, daugelis gynybos projektų vykdomi taip pat, kaip planuojama statyti stadioną – įmonėms sumokama tik įgyvendinus projektą.
„Jei būtų nutrauktas stadiono kontraktas, verslo pasitikėjimas Vyriausybe ir savivaldybe nukristų iki dugno. Nes valstybė kviečia į krašto apsaugos projektus, pagal tokį pat principą. Tai ar galima pasitikėti, jei vienoje vietoje nutraukiami analogiškai vystomi projektai, bet kviečiama į kitus“, – aiškino jis.
V. Benkunskas: projekto nutraukimas kainuotų 20 mln. eurų
Tuo metu Vilniaus meras Valdas Benkunskas aiškina, kad keičiant ar stabdant projektą, nutrūktų sudaryta sutartis tarp Vyriausybės, sostinės ir koncesininko, kas kainuotų 20 mln. eurų.
„Mes esame tokioje situacijoje, kad turime galiojančią rangos sutartį, turime atliktus pakeitimus sutarties, yra įsipareigojimai valstybės ir savivaldybės prieš koncesininką“, – kalbėjo V. Benkunskas.
„Daryti pakeitimus projekte, kažką išmesti, reikštų iš esmės keisti ir sutartį. Ir Viešųjų pirkimų tarnyba aiškiai pasakė, tai būtų sutarties pažeidimas ir viskas nutrūktų. Ir turėtume sumokėti apie 7 mln. eurų, kurie suinvestuoti, bei mokėti baudas. Grubiais skaičiavimais sumokėtume 20 mln. eurų ir neturėtume nieko“, – sakė jis.
Jis patikino, kad siekiant taupyti lėšas, savivaldybė svarsto, ar reikia tęsti kai kuriuos projektus, dėl kurių sostinė dar neįsipareigojo.
Vilniaus meras taip pat pastebėjo, kad nors sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu visoje Lietuvoje įgyvendinami sporto projektai, dėmesys atkreipiamas tik į sostinės stadioną. Jis pabrėžė, kad sustabdžius tokius projektus visoje Lietuvoje, būtų sutaupyta pusę milijardo eurų.
„Jeigu mes peržiūrėtume likusios Lietuvos infrastruktūrą, kiek kitos savivaldybės stato baseinų ir stadionų, tai gautume pusę milijardo eurų. Nes mes gauname pranešimus, žiniasklaida atskleidžia, kur kokia savivaldybė pasirašo sutartis. Bet neina kalbos, kad tuos projektus reikia stabdyti“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Kaip Eltai jau teigė Vilniaus savivaldybė, Europos Komisijos (EK) išvados dėl stadiono koncesijos sutarties, ar projektui numatyta skirti parama yra teisėta valstybės pagalba, laukiama jau balandį.
Seimo „Nemuno aušros“ frakcija jau ragino Vyriausybę stabdyti Nacionalinio stadiono projektą, kol nebus atliktas tinkamas jo ekonominis vertinimas.
Nuomonės, kad Vyriausybė neturėtų skirti finansavimo stadiono statyboms, laikėsi ir parlamento primininkas Saulius Skvernelis.
Tuo metu Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas sakė, kad dėl projekto statybų stabdymo bus sprendžiama tik sulaukus EK išvados.
Vilniaus savivaldybės teigimu, iš jos pusės priimti visi projektui vykdyti reikalingi sprendimai, o gavus teigiamą EK išvadą tolesni veiksmai turės būti iš stadiono koncesininko pusės – jis turės pateikti atitinkamus dokumentus, kad susitarimai dėl indeksavimo ir papildomų darbų įgyvendinimo įsigaliotų.
Stadiono projekto koncesininkė yra netiesiogiai investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ valdoma įmonė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“.
Šiuo metu projektą valdo „Baltcap“ bendrovė, tačiau gavus teigiamą EK išvadą tai leistų koncesininkės akcijas perleisti naujajai savininkei – nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“.
Jos valdybos pirmininkas Arvydas Avulis spalio viduryje žurnalistams sakė, kad projekto vystymo procesai išsitęsė ne dėl EK vilkinimo, bet dėl nesutarimų tarp Lietuvos politikų, ir darbams stovint vietoje apie konkrečius statybų užbaigimo terminus kalbėti nevertėtų.
Pernai rugpjūčio pabaigoje sostinės savivaldybės taryba pritarė tuomet trečią kartą atnaujintam Daugiafunkcio komplekso projektui, koreguotam pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas.
Kaip teigė sostinės meras Valdas Benkunskas, vien faktinė komplekso statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
Persidalijus projekto rizikas, Nacionalinio stadiono projektas valstybei atpigo nuo 156 iki 155,2 mln. eurų (su PVM).
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
