Už šimtatūkstantinę sumą iš valstybės iždo kadaise sutvarkyta paskutinio nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio vaikystės sodyba Panevėžio rajone – it karšta bulvė.
Vos kelių šimtų lankytojų per metus sulaukiantį kultūros paveldo objektą dabartinė jo šeimininkė G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka siūlo perimti Panevėžio rajono savivaldybei. Šioji tokiam sandoriui ryžtųsi su išlyga – jei Kultūros ministerija duotų lėšų kol kas turistams ne itin įdomios sodybos priežiūrai.
„Atsisakymo griežto negavau, bet ir neišgirdau pritarimo“, – taip prieš savaitę įvykusį susitikimą su rajono meru Povilu Žaguniu apibendrino bibliotekos direktorė Jurga Bugailiškienė.
Kam perleisti istorinę sodybą, direktorė ėmėsi ieškoti vykdydama Kultūros ministerijos planu
Dar prieš keletą metų ministerijos atlikto audito išvadose teigiama, jog renginiai J. Urbšio sodyboje bibliotekai yra papildoma prievolė, mažai susijusi su šios pagrindiniais veiklos tikslais. Pasak auditorių, renginių sodyboje organizavimas problemiškas dėl nemažo atstumo nuo miesto, be to, sodyboje nėra geriamojo vandens, tik šulinys, taip pat stovi senas lauko tualetas, o norint į ją pritraukti didesnius lankytojų srautus, nei kad apsilanko dabar, tektų investuoti į komunikacijas, to bibliotekai daryti nerekomenduojama.
„Audito išvadoje įvardyta, kad šita sodyba neprisideda prie bibliotekos funkcijų įgyvendinimo. Ji naudojama tiems tikslams, dėl kurių dar 2008-aisiais ir buvo padovanota valstybei“, – sakė J. Bugailiškienė.
Rekonstrukcijai – pusė milijono
Sodybos su jai priklausančiu 63 arų sklypu Čiūrų kaime dovanojimo sutartyje, kurią tuomet pasirašė G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka ir tuometis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos vadovas, dabartinis Seimo narys Povilas Urbšys, numatyta, kad tokios dovanos paskirtis – diplomato, paskutinio nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro J. Urbšio atminimo įprasminimas.
Jis buvo P. Urbšio senelio brolis.
J. Urbšio sodyboje ramybę išjudina tik aplinkos tvarkytojai. Pernai per visus metus į ją užsuko vos 521 lankytojas.
Perduodamas sodybą valstybei, P. Urbšys tuomet pabrėžė norintis išsaugoti jos autentiškumą, nendrėmis dengtą stogą ir kitas vertybes, kurios primena diplomatą J. Urbšį.
Restauravimo darbams buvo suteikta pusė milijono litų. Siekdamas nepainioti viešųjų ir privačių interesų, P. Urbšys nutarė senelio sodybą perduoti bibliotekai. Šioji įsipareigojo rūpintis restauravimo darbais ir, giminaičių pageidavimu, įsteigti memorialinį muziejų.
Išlikusių sodybos pastatų – gyvenamojo namo ir klėties – rekonstrukcijai paskirtų valstybės lėšų – 465 tūkst. litų – pakako tik gyvenamojo namo konservavimo ir restauravimo darbams.
Klėtis sutvarkyta dar po ketverių metų iš papildomų valstybės lėšų.
Lankytojų saujelė
2009-aisiais, visuomenei atveriant rekonstruotą sodybos namą, kalbėta, kad šioje vietoje bus įkurtas konferencijų centras, jame rengiami seminarai, plenerai, stovyklos ir kiti renginiai, skatinantys tarptautinius kultūros ryšius bei ryšius su Lietuvos išeivija.
Dabar sodyba per metus pritraukia vos 521 lankytoją, o pernai joje įvyko trys bibliotekos organizuoti renginiai.
