Aplinkosaugos aktyvistams raginant druską žiemą barstyti tik pablogėjus orams, „Grinda“ aiškina: tai neefektyvu

Aplinkosaugos aktyvistams raginant druską Vilniuje barstyti tik pablogėjus orams, Vilniaus gatves prižiūrinti savivaldybės įmonė „Grinda“ tvirtina – žiemos sezonu gatvės barstomos tik artėjant plikledžiui ar snygiui, mat kitaip jų priežiūra būtų neefektyvi, slidžios dangos keltų pavojų praeiviams.

„Miestas žiemą turi užtikrinti, kad gatvės ir šaligatviai būtų saugūs. Druska barstomos gatvės, o druskos ar druskos ir skaldos mišiniu mūsų prižiūrimoje senamiesčio teritorijoje barstoma tik atsižvelgiant į sinoptikų prognozes – t. y., artėjant plikledžiui ar lijundrai, snygiui. Gyventojui matant dar dieną pliusinės temperatūros metu išbertą druską, tai gali atrodyti ne laiku ir ne vietoje. Tačiau barstymas prasidėjus lijundrai jau neefektyvus“, – teigė „Grinda“ atstovė Ieva Stanienė.

Anot jos, prevencinis druskos barstymas leidžia pasiruošti staigiems temperatūros pokyčiams, o gatvių priežiūros imantis jau pablogėjus orams druską nuplautų lietus. 

„Ant įšalusių šaligatvių krentanti dulksna ir smulkus lietus staigiai virsta ledu. Lietus gali ne tik nuplauti miesto tvarkymo įmonių pabarstytą druską, bet ir susidariusį ledą paversti dar slidesniu. Prevencinis barstymas (…) padeda užtikrinti saugesnį judėjimą vairuotojams ir pėstiesiems, nelaimingų atsitikimų paslydus pavojų“, – tikino ji.

Aktyvistams kritikuojant, kad vietoje druskos reiktų barstyti smėlį ar skaldą, I. Stanienė pažymėjo – medžiagos pasirinkimas priklauso nuo maršruto, tačiau druska naudojama todėl, kad geriau tirpdo sniegą. 

„Aukšto intensyvumo gatvėse naudojama šlapios druskos, mažesnio intensyvumo ir kur statūs kalnai – smėlio ir druskos mišinys. Druska efektyviai tirpdo sniegą ar ledą, kai yra drėgmės ir vyksta trintis, pavyzdžiui, važiuojant transporto priemonėms ar vaikštant pėstiesiems, tuo tarpu smėlis ledo netirpdo“, – teigė „Grinda“ atstovė.

„Gatvių barstymui nenaudojame skaldos, siekiant išvengti galimo pėsčiųjų sužalojimo ir turto apgadinimo iš po ratų skriejančiais akmenukais. Skaldelė naudojama tik išskirtinai šaligatviams“, – pridūrė ji.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, praėjusiu žiemos sezonu ant miesto gatvių ir šaligatvių išbarstyta 85 tūkst. tonų druskos, o šį sezoną – 38,3 tūkst. tonų.

Primenama, kad praėjusią savaitę grupės „Gelbėkime Vilniaus medžius“ aktyvistai protestavo prie sostinės savivaldybės prieš perteklinį druskos barstymą, žiemą vykdant miesto priežiūrą.

Kaip aiškino aktyvistai, druska patenka į miesto šaltinius, upelius ir upes, kenkia miesto ir jo aplinkos ekosistemoms, ardo betoną, asfaltą, tiltų konstrukcijas ir kitą infrastruktūrą, kurios atstatymas miestui brangiai kainuos.

Anot akcijos organizatorės Ligitos Poškutės, perteklinis kiekis druskos Vilniuje naudojamas lyginant ir su kitomis regiono sostinėmis – pavyzdžiui, pernai Vilniuje druskos buvo išbarstyta kelis kartus daugiau nei Taline.