Metų sandūroje Neries upės krantinėje priešais Gedimino kalną neliko nuo rudens čia stovėjusio ir Pilių komplekso panoramą vizualiai teršusio laikino statinio – plaukiojančio viešbučio „Floatel“.
Vilniaus miesto savivaldybė buvo išdavusi leidimą „investiciniam projektui“ švartuotis krantinėje, nors sprendimo nederino su valstybės paveldosaugos institucijomis.
Statybininkų namelį primenančią metalo konstrukciją atplukdžius prie Mindaugo tilto, Kultūros paveldo departamentas iš karto kreipėsi į Vilniaus miesto vyriausiąją architektę dėl viešbučio iškėlimo į tinkamesnę vietą. Paveldo specialistų nuomone, šis svetimkūnis vizualiai teršė Vilniaus Gedimino kalno ir pilių komplekso, įtraukto į UNESCO paveldo sąrašą, panoramą.
Nuo šių metų rugsėjo krantinėje prastovėjusiame nebaigtame įrengti viešbutyje darbai nevyko, o savivaldybė aiškino, kad jam ieškoma kitos vietos.
Kiti naujienų portalai viešbutį pristatė kaip žavią naujovę, spausdino užsakytus fotoreportažus bei kitą reklaminę medžiagą ir net neužsiminė, kad vieta negrabiam statiniui parinkta ypač nevykusiai ir net galimai pažeidžiant teisės aktus.
Po Alfa.lt kelių publikacijų šia tema, kritiškų paveldo specialistų pasisakymų ir miesto savivaldybės pažadų ieškoti viešbučiui tinkamesnės vietos investicinio projekto savininkai nėrė į krūmus ir komentarų žiniasklaidai nebeteikė, nors anksčiau entuziastingai pasakojo apie investicinį projektą.
„Floatel“ plaukiojančio viešbučio savininkai į Alfa.lt pateiktus klausimus neatsakė.
Grįžti neturėtų
Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus teritorinio skyriaus direktorė Gerda Mockevičė teigė mananti, kad „Floatel“ viešbutis nebegrįš į krantinę priešais Gedimino kalną.
„Manau, kad nelabai (grįš į ankstesnę vietą – red.). Kadangi savivaldybės vyriausiosios architektės nuomonė panaši kaip departamento.
Jai lygiai taip pat pasirodė, kad ta vieta, kurioje stovėjo viešbutis, nėra tinkama, daranti reikšmingą įtaką vertingiems kompleksams ir senamiesčiui.
Savivaldybė turėjo ieškoti būdų, kur būtų galima pastatyti tą viešbutį. Buvo svarstoma apie gilesnę Antakalnio pusę, kur apžvalgos taškų yra mažiau“, – teigė KPD Vilniaus teritorinio skyriaus vadovė.
Pasak jos, departamentas kol kas nėra suderinęs jokių papildomų dokumentų, į kurią vietą šitas viešbutis bus perstatytas.
„Mano žiniomis, savivaldybė turėjo imtis veiksmų ir pati buvo užtikrinusi, kad ši vieta pačiai savivaldybei nelabai tinkama pasirodė. Bet tikslesnių žinių mes neturime“, – Alfa.lt sakė G. Mockevičė.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas teigė, kad, pasibaigus laivybos sezonui, plūduriuojanti priemonė prišvartuota uoste Žirmūnuose.
„Sprendimas dėl alternatyvios švartavimo vietos laivybos sezono metu kol kas nėra priimtas – kaip minėjome anksčiau, tam reikia laiko vertinant tiek laivo-viešbučio gabaritus, tiek poreikį užtikrinti jo aptarnavimą“, – Alfa.lt teigė G. Grubinskas.
Vieta nederinta su institucijomis
Alfa.lt primena, kad po portalo publikacijos apie Gedimino kalno panoramą vizualiai teršiantį viešbutį Kultūros paveldo departamentas nusprendė reikalauti abejotinos estetinės vertės statinio iškeldinimo.
Su atsakingomis paveldo apsaugos institucijomis nesuderintas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės leidimą švartuotis gavęs plaukiojantis viešbutis „Floatel“ rugsėjo mėn. išdygo prie Mindaugo tilto tiesiai prieš Gedimino kalną.
Statybininkų namelį primenanti metalo konstrukcija, kurioje įrenginėjamas viešbutis su 23 miego kabinomis ir restoranas, papiktino ne tik eilinius vilniečius, bet ir patyrusius kultūros paveldo apsaugos ekspertus.
Specialistų nuomone, plaukiojanti metalo konstrukcija daro neigiamą įtaką į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktam Vilniaus istoriniam centrui ir gadina Gedimino kalno panoramą.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus teritorinis skyrius nėra pritaręs šio viešbučio įrengimui, nors toks pritarimas iš esmės turėjo būti gautas.
„Manome, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis, veikla galinti daryti neigiamą vizualinę įtaką Kultūros paveldo objektui ar jo autentiškai aplinkai, turėtų būti derinama su institucija, atsakinga už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą“, – Alfa.lt anksčiau teigė G. Mockevičė.
Nors savivaldybė tiesiai prieš Gedimino kalną ilgam prišvartuoto objekto nepripažįsta statiniu, o jį laiko tik „plūduriuojančia priemone“, paveldo specialistai su tokia interpretacija nesutinka ir reikalaus estetiškai menkavertį „statinį“ patraukti į neutralesnę vietą.
„Kultūros paveldo departamento nuomone, „pastatytas“ viešbutis daro neigiamą vizualinę įtaką Vilniaus senamiesčiui. Ir šalia esančiam Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksui, todėl kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybę, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl viešbučio patraukimo“, – teigė G. Mockevičė.
Kreipėsi į vyr. architektę
KPD Vilniaus teritorinis skyrius dėl vietos parinkimo kreipėsi iš karto, kai metalo konstrukcijos viešbutis buvo prišvartuotas šalia Mindaugo tilto.
„Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kreipėsi į vyriausiąją miesto architektę elektroniniu paštu spręsti situaciją dėl krantinėje šalia Karaliaus Mindaugo tilto prišvartuoto viešbučio iškart po to, kai buvo prišvartuotas viešbutis krantinėje, kuriam Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis skyrius nėra pritaręs.
„Esame informavę apie paveldosaugos reikalavimus, kurie nustatyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme bei Vilniaus Senamiesčio apsaugos zonoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais.
Vyriausioji miesto architektė yra informavusi apie tai, kad sprendimų yra ieškoma“, – teigė G. Mockevičė.
Kartu ji pridūrė, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis skyrius, nesulaukęs konkretaus sprendimo dėl viešbučio vietos pakeitimo, turi teisę, vadovaudamasis įstatymo nustatyta tvarka, surašyti reikalavimą dėl viešbučio vietos pakeitimo atsižvelgiant į paveldosaugos reikalavimus.
Vadovė leido suprasti, kad, savivaldybei nepriėmus sprendimo dėl viešbučio iškėlimo, tai ir bus padaryta.
Vieta parinkta netinkamai
Kad Kultūros paveldo departamentas prašė Vilniaus miesto savivaldybės panaikinti leidimą plaukiojančiam viešbučiui švartuotis prie Mindaugo tilto, tvirtino ir KPD direktorius Vidmantas Bezaras.
Jo nuomone, plaukiojantis viešbutis nėra problema, tačiau švartavimo vieta parinkta netinkamai.
V. Bezaras žiniasklaidai komentavo, kad šalia pagrindinių gatvių, vedančių į senamiestį ir visai šalia tilto, kur sujungta Gedimino kalno pilis, Žemutinė ir Aukštutinė pilys, Lietuvos nacionalinis muziejus ir kiti pastatai, atsirado visiškai nebūdingų matmenų statinys.
KPD vadovas patvirtino, kad išduodama leidimą savivaldybė su departamentu nesitarė: „Tikrai nesitarė, visiems buvo akibrokštas.“
Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis savo ruožtu teigė, kad leidimas išduotas ankstesnės valdžios, ir sutiko su paveldosaugos specialistais, kad vieta viešbučiui parinkta neatsakingai.
Jis patvirtino, kad miesto valdžia svarsto vietos pakeitimą į mažiau jautrią Vilniaus vietą.
KPD teigimu, tokio tūrio objektas negali užgožti kultūros paveldo vertybių, todėl siūlo švartavimo vietą rinktis toliau nuo pilių komplekso link Antakalnio, kur yra buvusi laivų švartavimo vieta.
Vicemeras teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė svarsto kelias vietas, bet, kol sprendimas nepriimtas, jų neatskleidė.
„Supranta vietovės jautrumą“
„Savivaldybė supranta vietovės jautrumą ir dėl plūduriuojančios priemonės dydžio jau imtasi ieškoti alternatyvios jos švartavimo vietos.
Rasti sprendimą prireiks šiek tiek laiko, nes švartavimosi vieta turi būti tinkama pagal laivo-viešbučio gabaritus, taip pat turi būti užtikrintos sąlygos prie jo privažiuoti aptarnaujančiajam transportui, prisijungti prie elektros tinklų ir panašiai“, – Alfa.lt anksčiau sakė G. Grubinskas.
Kad dabartinė plaukiojančio viešbučio vieta priešais Gedimino kalną yra netinkama, mano ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisija, siūlanti viešbučiui rasti tinkamesnę, neutralesnę vietą.
Neigiamai apie vietos viešbučiui parinkimą priešais Vilniaus istorinį centrą, kur yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, atsiliepė ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Leidimą ilgalaikiam viešbučio prisišvartavimui Neries upėje prie Karaliaus Mindaugo tilto prieš trejus metus tuomečiam projekto savininkui – fiziniam asmeniui – išdavė Vilniaus miesto savivaldybė.
Leidimo išdavimas „plūduriuojančiai priemonei“ buvo derintas su tuometine politine vadovybe.
Savivaldybės išduotas leidimas galioja iki 2026 m. vidaus laivybos sezono pabaigos.
