Nors Vilniaus rotušės čiuožykla oficialiai užbaigė savo sezoną sausio 26 d., ji tapo neatsiejama žiemos pramoga miesto širdyje. Bet ar kada susimąstėte, kaip tas ledas išsilaikė visą žiemą Vilniaus senamiestyje, nepaisant dažnai teigiamos oro temperatūros?
„YouTube“ kanalo „Mokslo sriuba“ kūrėjas Ignas Kančys kartu su Vilnius Tech universiteto fizikos profesoriumi Artūru Jukna atskleidė šios technologijos paslaptis. Rotušės čiuožyklos šaldymo sistema remiasi freonu – specialiomis dujomis, kurios aukšto slėgio sąlygomis atvėsta ir per glikolio tirpalą perduoda šaltį ledo paviršiui. Po čiuožykla įrengti guminiai vamzdeliai, kuriais cirkuliuojantis skystis palaiko stabilią žemą temperatūrą, užtikrindamas, kad paviršius išliktų užšalęs. Ši sistema, nors ir panaši į šaldytuvų veikimą, veikia daug galingiau – čiuožyklai palaikyti reikalingos megavatvalandės energijos.
Vaizdo įrašas taip pat atskleidžia intriguojančią tiesą: kai čiuožiame pačiūžomis, slystame ne tiesiogiai ledu, o plonu vandens sluoksniu. Kaip tai įmanoma? Pačiūžų peiliai sukuria didelį slėgį ledo paviršiuje, kuris laikinai tirpdo ledą, sudarydamas ploną vandens sluoksnį. Šis vanduo tampa savotiška „pagalve“, leidžiančia pačiūžoms lengvai slysti. Taigi, čiuožimo procesas yra ne ledo, o vandens fizikos triumfas.
Be to, profesorius A. Jukna aptarė galimas energijos taupymo priemones, pavyzdžiui, paviršiaus izoliavimą, kuris galėtų padėti išsaugoti daugiau šaltos energijos ir sumažinti šildymo nuostolius.
Šis „Mokslo sriubos“ tyrimas parodė, kad net ir paprasta pramoga, tokia kaip ledo čiuožimas, gali atverti duris į įdomų ir praktinį fizikos pasaulį. Vilniaus rotušės čiuožykla – tai ne tik vieta smagiai praleisti laiką, bet ir puikus pažangios technologijos pavyzdys miesto širdyje.
