Prieš penkerius metus praktiškai pačiame Vilniaus miesto centre esančiame Lukiškių kalėjime buvo laikomi įvairaus plauko žiaurūs nusikaltėliai. Tuo metu kalėdami jie net nebūtų įsivaizdavę, kokios pramogos ateityje čia vyks.
Dabar lindihopo šokių vakarėliai (dažniems lankytojams dar geriau žinomi anglišku pavadinimu – „social‘ai“) Lukiškių kalėjime vyksta kiekvieną ketvirtadienį. Vakarėlius organizuoja „What a Jazz“ lindihopo šokių studija.
Viena iš „What a Jazz“ studijos savininkių Elzė Višnevskytė pasakojo, kad po kalėjimo užsidarymo sužinojo, jog atsirado laisvos erdvės. Tada jai ir kitiems šokių studijos savininkams kilo idėja į šią vietą atvesti lindihopo šokių vakarėlius.
„Pamaniau, jog tai būtų puiki vieta studijai geografiškai – dėl miesto centro, o aplinkui menininkų gausiai susirenka. Kalėjimui taip pat patiko ta idėja turėti šokėjus. Erdvė, kuri buvo kalėjimas, dabar tapo kūrybinės laisvės vieta“, – komentavo „What a Jazz“ studijos savininkė E. Višnevskytė.
Daugiau nei šimtą metų veikiantis Lukiškių kalėjimas buvo uždarytas 2019 m. liepos mėnesį. Nuo užsidarymo čia atsirado įvairios veiklos: ekskursijos, koncertai. Lindihopo šokių vakarėliai buvo ne išimtis – tai viena iš pramogų, kurioje galima sudalyvauti. Anot lankytojų, „social‘as“ bei džiazo muzika, grojanti fone, sujungia bendruomenę. Prieš prasidedant šokių vakarėliams, Lukiškių kalėjime taip pat vyksta ir nemokama trumpa lindihopo pamoka. „Social‘uose“ galima patobulinti per pamoką išmoktus judesius, o svarbiausia, anot lankytojų, įsilieti tarp šokančiųjų ir užmegzti su jais ryšį.
„Yra gražu matyti tiek daug skirtingų asmenybių, kurias suvienija ta pati džiazo muzika. Kiekvienas juda labai individualiai, bet tuo pačiu metu šokyje jie susijungia lyg į vieną“, – dalinosi kūrybos komunikacijos studentė bei „social‘ų“ entuziastė Agnė Miceikaitė.
Lindihope slypi ir gilesnė istorinė prasmė
Lindihopas – tai poriniai svingo šokiai, prasidėję dar trečiajame dešimtmetyje. Jie yra išskirtiniai dėl savo ritmiškumo, linksmumo, greičio, įsijautimo į muziką bei etikos subtilybių. Tačiau lindihopas neša su savimi ir istorinį – kultūrinį kontekstą, laisvės įprasminimą.
„Mes matome lindihopą kaip socialinį šokį, tai nėra sportinis šokis. Laisvės ir nelaisvės momentas jame koreliuoja. Pats lindihopo šokio istorinis kontekstas – susijęs su ta laisve. Pavyzdžiui, vergijos istorija: iš kur ir kilo bliuzas, džiazas. Pats lindihopas juk kilo iš Harlemo rajono Niujorke, tuo metu segregacijos įstatymai ir tam tikra nelaisvė buvo, kurioje atsirado noras ir laisvė save išreikšti per šokį ir per muziką“, – pasakojo. E. Višnevskytė.
Pašokti įsitraukia daugelis žmonių
Į svingo porinių šokių užsiėmimą įsitraukia kas tik nori: pradedantieji šokti, patyrę ilgamečiai profesionalai, žmonės, kurie išvis pirmąkart išmėgina šį šokio žanrą, žiūrovai, kurie atėjo ne šokti, o tiesiog pasimėgauti vaizdu. Apie šiuos užsiėmimus Lukiškių kalėjime žmonės neretai kada išgirsta iš aplinkinių ar iš kitų šokių studijų narių.
„Šis vakaras buvo ketvirtas kartas, kai čia apsilankau. Apie „social‘ą“ sužinojau iš kolegų kitame kolektyve. Pusę metų kaupiau drąsą ten sudalyvauti ir nuėjus pasigailėjau tik to, kad nėjau ten anksčiau“, – apgailestavo kūrybos komunikacijos studentė A. Miceikaitė.
Lindihopo mėgėjams Lukiškių kalėjime vykstantys „social‘ai“ padeda užmiršti apie kasdienius, varginančius darbus ir leisti pasijusti geriau.
„Tai yra vienas iš nedaugelio šokių, per kuriuos gali improvizuoti. Man tai labai padeda atsipalaiduoti po sunkių dienos darbų bei pamiršti apie kitos dienos rūpesčius. Namo visada grįžtu labai geros nuotaikos“, – pasakojo Pijus Kirkilas, videokūrybos ir medijų studentas, „social‘ų“ lankytojas.
„What a Jazz“ studijos savininkė E. Višnevskytė taip pat atkreipia dėmesį: „Lindihopo šokių vakarėliuose slypi socialinis elementas – šokis yra orientuotas į ryšį su kitu žmogumi. Net šokant vienam, esmė yra apie buvimą šioje atmosferoje, buvimą su žmonėmis. Mes mokomės šokio žingsnius, bet iš tikrųjų mokomės, kaip susijungti su muzika, kitu žmogumi.“