Rusakalbis pensininkas „darbuojasi“ daugiabučiuose, kuriuose organizuojamas balsavimas dėl administratoriaus pasirinkimo.
Jurijaus vardu prisistatantis vyras duris atvėrusiems žmonėms greitakalbe aiškina, kodėl verta pasirinkti vieną įmonę, ir gudraudamas bando išgauti gyventojų parašus.
Gerą liežuvį turintis Jurijus – įgudęs manipuliatorius: meluodamas apie vykdomas apklausas vyras pakišinėja pasirašyti lapus, tačiau uždengia titulą.
Pasidavę rusakalbio įtaigai, vyresnio amžiaus gyventojai neretai pasirašo, nežinodami už ką.
Rusakalbis pensininkas nesustoja net tada, kai gyventojų būna išvejamas iš laiptinės ir kiemo.
Galimai nelegaliais būdais įgijęs gyventojų duomenis, Jurijus toliau neduoda ramybės ir skambinėja asmeniniais telefonais. Atsiliepus dažniausiai kalba rusiškai.
Įmonė, kurią gyventojams bando įpiršti rusakalbis, teigia šio asmens nepažįstanti ir niekaip neskatinanti veikti jos labui.
Nežinia ko belsdamasis į gyventojų duris ir skambinėdamas asmeniniais telefonais siekia Jurijus.
Galbūt prisidengdamas reklamine veikla rusakalbis renka gyventojų asmeninius duomenis. Jurijus nesileidžia į kalbas apie tai – vos išgirdęs klausimą apie duomenų rinkimą, išjungia telefoną.
Per pokalbį su žurnalistu rusakalbis apsimetė kvaileliu, šnekėjo nei į tvorą, nei į mietą ir tikino, kad jam grasinama.
Apgaudinėja ir meluoja
Vilniaus daugiabučiame name, Salomėjos Nėries g. 103, šiuo metu vyksta balsavimas dėl administratoriaus keitimo. Savo veikla tokiomis aplinkybėmis rusakalbis pagarsėjęs pensininkas Jurijus kaipmat pradėjo varstyti šio daugiabučio gyventojų duris.
Namo gyventoja Greta (vardas pakeistas) redakcijai pasakojo, kad pats balsavimo procesas kelia įtarimų, nes balsavimo biuleteniai ilgą laiką nebuvo dalijami. Savininkai įtaria, kad biuleteniai pradingo, nes kažkam tai galbūt naudinga.
„Su namo gyventojais pasidarėme susirinkimą, persižiūrėjome sąrašą (priežiūros paslaugas teikiančių įmonių – red.), ir vienas iš gyventojų pradėjo pasakoti, kad į namus vaikščioja vyriškis, kuris ne pristato įmonę „Domus service“, o piktavališkai skleisdamas melagingą informaciją kiša pasirašinėti lapą, sakydamas, kad iš viso sąrašo (daugiau kaip 40 įmonių – red.) konkurse jau niekas nedalyvauja. Kad liko tik dvi įmonės – „Mano būstas“, kuri dabar mus aptarnauja, ir „Domus service“. Vyriškis esą klausia, po kuria įmone savininkai nori pasirašyti, nes jam neva tinka abi“, – pasakojo moteris.
Nustebino įžūlus elgesys
Po kurio laiko ir pati Greta sulaukė Jurijaus vizito. Tačiau gyventoja nesileido lengvai įviliojama į rusakalbio pensininko spendžiamas pinkles.
„Kai pradėjau jam uždavinėti klausimus, kur turiu pasirašyti, po kokiu dokumentu pasirašau, vyriškis pradėjo gudrauti, nes jis atskleidžia atsineštą aplanką ir rodo tik popieriaus lapo kampą, kurį kiša pasirašyti. Kai paprašiau parodyti jo darbo dokumentą, jis atsisakė“, – pasakojo buto savininkė.
Greta pabandė įkyrų pensininką „sugauti kalboje“ ir sąmoningai meluodama pasakė, kad nori pasirašyti už „Mano būstą“, nors to daryti neketino.
„Tai jis sako: va čia dėk varnelę. Klausiu, o jeigu už „Domus service“? Rodo į tą pačią vietą. Suprantate, jis man kiša pasirašyti už „Domus service“, nepriklausomai nuo to, už kurią įmonę pasisakau“, – Jurijaus įžūlumu stebėjosi Greta.
„Jis nepripažįsta, kad atstovauja įmonei „Domus service“, bet skleidžia žmonėms (tą melą – red.). Gerai, mes esame gal išmanesni. Bet vyresnio amžiaus žmonės ir pensininkai, kai jis pasako, kad konkursas baigėsi, liko tik dvi įmonės, nes kitos atsisako dalyvauti, nors taip nėra, ir rodo į „Domus service“, čia prašau pasirašyti, tai ir padarė keletas vyresnių žmonių“, – pasakojo Greta.
Buto savininkė Jurijui paaiškino, kad toks elgesys yra nepriimtinas. „Aš jam sakau: jūs neprisistatėte, renkate parašus ir apgaudinėjate vyresnio amžiaus žmones. Gal jie jums po paskolos lapeliais pasirašinėja. Kokią teisę turite vaikščioti po butus? Jeigu norite pristatyti įmonę, organizuokite susitikimą, paskelbkite, kada atvyks įmonės atstovai ir papasakos apie savo įmonę ir teikiamas paslaugas, o ne pats vaikščioti ir skleisti melą, kad konkurse liko kelios įmonės“, – pokalbį su Jurijumi prisiminė moteris.
Išvarytas nepasiduoda, skambina telefonu
Pokalbiui pasisukus nemalonia linkme ir Jurijui atsisakius parodyti pažymėjimą, šis apsisuko ir išbėgo iš laiptinės. Greta nubėgo paskui ir vijosi, kol išvarė jį iš daugiabučio namo kiemo. Vyras skubiai sėdo į automobilį ir nurūko. Bet nenusiramino ir savo kėslų neatsisakė.
Netrukus daugiabučio namo gyventojai sulaukė Jurijaus skambučių į asmeninius telefonus.
„Jis rusiškai pradeda kažkodėl kalbėti su žmonėmis. Neleisdamas įsiterpti pasakoja, kad konkurse liko tik dvi įmonės. Klausinėja: tai kodėl jūs nenorite balsuoti, pasakykite, kada grįšite iš darbo, aš atvažiuosiu, aš paimsiu parašą“, – pensininko kalbas perpasakojo Greta.
Galiausiai keli kaimynai įkalbėjo Jurijų atvykti į susitikimą 20 val. vakare, pažadėję, kad tuomet jis gausiąs pageidaujamus parašus. Iš tikrųjų gyventojai planavo akis į akį išsiaiškinti, kodėl pensininkas meluoja bei seka pasakas daugiabučio namo vyresnio amžiaus žmonėms.
Sutartu laiku į susitikimą Jurijus neatvyko, telefonu neatsiliepė.
Apsimeta nepakaltinamas
Kitą rytą su ponu susisiekė Alfa.lt žurnalistas. Prisistačius vardu ir pavarde bei nurodžius žiniasklaidos priemonę, Jurijus atšovė: „Nu ir kas.“
„Kodėl skleidžiate melą, kad konkurse Salomėjos Nėries daugiabutyje liko tik dvi įmonės?“ – Jurijaus paklausė žurnalistas.
„Tai ne melas. Jūs pats praneškite, pasakykite, kodėl man grasina“, – su ryškiu rusišku akcentu atsakė senjoras.
„Kas jums grasina?“
„Ir rusų kalba šneka...“
„Kas grasina?“
„Tas pilietis, kuris skambina ir pas jus kalbėjo. Vot taip.“
„Aš nežinau, apie ką jūs kalbate.“
„Ačiū, jūs nežinai i aš nežinau. I AŠ NE-ŽI-NAU“, – su akcentu ir kalbos klaidomis skandavo vyras.
„Iš kur gavote gyventojų asmeninius duomenis?“ – paklausė žurnalistas.
Jurijus išjungė telefoną.
Pagrasino kreiptis į policiją
Daugiabučio namo gyventoja Greta po Jurijaus vizito kreipėsi į įmonę į „Domus service“, kurią reklamuoja rusakalbis.
„Paskambinau į „Domus service“. Mane ten beprotiškai iškoliojo. Susipykome telefonu – pataikiau ant tokio lygio vadybininko. Pasakiau, jeigu jūsų toks lygis, įsivaizduoju, kokios jūsų paslaugos“, – pokalbį perpasakojo Greta.
Prieš pokalbį moteris įmonei parašė mandagų elektroninį laišką ir paprašė patikrinti, ar Jurijus yra „Domus service“ darbuotojas, nes tai esą nesusipratimas, kad kažkas skleidžia melagingą informaciją. Vadybininkas pažadėjo pasidomėti.
„Tada internete suradau Alfa.lt straipsnį apie tai, kad tas pats žmogus vaikščiojo kitur rugsėjo mėnesį. Man tada viskas tapo aišku, nes viskas sutapo. Jiems persiunčiau tą straipsnį ir jie man daugiau nieko nebeatsakė. Perspėjau, kad informacija bus perduota policijai arba žiniasklaidai“, – pasakojo Greta.
„Domus service“ į tai atsakė: „Ačiū už jūsų pilietiškumą.“
Vis dėlto telefonu vadybininkas esą kalbėjo daug grubiau. „Labai nekultūringai išrėkė: daryk, ką tu nori, tu čia manęs negąsdink, vos ne eik tu, žinote kur...“ – šypsodamasi prisiminė pokalbį gyventoja.
Nors „Domus service“ Gretą patikino, kad joks Jurijus įmonėje nedirba, moteris netiki, kad pensininkas darbuojasi „už dyką“.
„Vis tiek žmogus turi kažką gauti. Kažkiek turi būti jam sumokėta, kad jis ir 20 val., ir 21 val. vakaro ateina, gali net 22 val. atvykti parašo. Ar jūs važiuotumėte už ačiū kažkam daryti gera? Bet esmė, kad tai melaginga“, – svarstė moteris.
Skambinėja asmeniniais telefonais
Alfa.lt rašė, kad Jurijus analogišką „veiklą“ šių metų rugsėjį vykdė Vilniaus daugiabutyje Apkasų g. 10, kuriame tuo metu taip pat vyko balsavimas dėl daugiabučio namo administratoriaus pasirinkimo.
Šio namo gyventoja Regina pasakojo, kad jos asmeniniu telefonu paskambino nepažįstamasis.
„Sulaukiau vyro, kuris prisistatė Jurijaus vardu, skambučio į asmeninį mobilųjį telefoną. Jis prisistatė „Domus Service“ atstovu ir paragino rinktis jų paslaugas. Pasakiau, kad esu patenkinta dabartiniu administratoriumi ir neketinu balsuoti už nežinomą įmonę, ir padėjau ragelį. Tačiau vėliau pagalvojau, iš kur ponas Jurijus gavo mano telefono numerį. Nesu viešas asmuo, interneto paieškų sistemose mano numeris nefigūruoja. Pakalbėjau su kaimynais – situacija ta pati. Jiems irgi skambino Jurijus. Tad kilo klausimas, iš kur „Domus Service“ gavo namo gyventojų kontaktus“, – stebėjosi Regina.
Daugiabučio gyventoja žadėjo kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, nes įtarė, kad šiuo atveju pažeidžiama asmens duomenų apsauga.
Reginos teigimu, kaimynas bandė klausti Jurijaus, iš kur šis gavo gyventojų telefonų numerius, tačiau įmonės atstovu prisistatantis Jurijus, išgirdęs klausimą, iškart padėjo ragelį.
„Suprantu, kad įmonės konkuruoja, tačiau tokiais metodais bandyti pelnyti gyventojų palankumą yra ne tik absurdiška, bet ir galbūt neteisėta“, – svarstė Apkasų g. 10 namo Vilniuje gyventoja.
„Neturiu ką veikti, tai padedu žmonėms“
Alfa.lt anuomet susisiekė su Jurijumi ir išgirdo neįtikėtiną pasakojimą apie altruistinę veiklą.
Jurijus prisipažino įmonėje „Domus Service“ nedirbantis ir neigė, kad skambina namo Apkasų g. 10 gyventojams jų asmeniniais telefonais ragindamas balsuoti už „Domus Service“.
„Tai netikra informacija. Ne, aš tik sakiau visada, kad reikia balsuoti arba už (esamą administratorių – red.), arba pakeisti į „Domus Service“. O raginimo nėra“, – tikino Jurijus.
Į klausimą, iš kur gavo šio namo gyventojų asmeninius telefonų numerius, Jurijus atsakė, kad šiame name vyko gyventojų apklausa. „Kai daromas marketingas, aš kreipiausi į kaimyną, ir kaimynai duoda savo kaimynų telefono numerius. Ne pas visus yra telefonai, bet yra telefonai. Arba nuomininkai duoda telefonus“, – su ryškiu rusišku akcentu kalbėjo Jurijus.
Vyras prisipažino, kad name Apkasų g. 10 negyvena. Į klausimą, koks jo interesas agituoti už konkrečią įmonę šiame name, atsakė, kad yra pensininkas, turi laiko ir, jeigu yra galimybė, daro tokį darbą. Vyras tikino, kad honoraro iš įmonės už altruistinę veiklą neprašo ir atlygio negauna.
„Honoraro pas mane nėra“, – tvirtino Jurijus, prisipažinęs, kad jam 70 metų.
„Nėra įgaliotas dirbti įmonės vardu“
Alfa.lt komentarą atsiuntęs „Domus Service“ direktorius Darius Ivanauskas pirmiausia pagrasino: „Paminėsiu, kad už įmonės dalykinės reputacijos žeminimą ar šmeižimą, numatyta atsakomybė.“
D. Ivanauskas tikino, kad „įmonėje nedirba joks Jurijus ir joks Jurijus nėra įgaliotas dirbti įmonės vardu“.
„Įmonė neturi jokių namo kontaktų, niekada neturėjo, nes neadministravo minėto namo, tai neturi ką ir perduoti. Įmonė griežtai laikosi BDAR reglamento“, – tvirtino „Domus Service“ vadovas.
D. Ivanauskas nenurodė, ar kreipėsi į minėtą asmenį (redakcija įmonei pateikė Jurijaus kontaktus), kad jis liautųsi reklamuoti įmonę ir veikti jos vardu, net jei tai daro savo noru ir negauna užmokesčio.
Būtinas asmens sutikimas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) Alfa.lt informavo, kad asmens duomenų rinkimas ir teikimas savaime nėra laikomas pažeidimu, tačiau turi būti atliekamas laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų.
„Tai reiškia, kad duomenų valdytojas (šiuo atveju – „Domus Service“) privalo laikytis BDAR įtvirtintų principų ir sugebėti asmens duomenų tvarkymą pagrįsti BDAR numatytomis teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygomis, pvz., žmogaus sutikimu, būtinumu vykdyti sutartį, teisės aktų reikalavimų vykdymu ir kt.“, – teigė inspekcija.
Kartu įstaiga pabrėžė, kad tais atvejais, kai asmens duomenų tvarkymas susijęs su tam tikros bendrovės ar asmens paslaugų siūlymu arba teiravimusi nuomonės apie tokias paslaugas (tiesiogine rinkodara), turi būti laikomasi ne tik BDAR, bet ir Elektroninių ryšių įstatymo (ERĮ).
Pagal ERĮ kreiptis į asmenis tiesioginės rinkodaros pasiūlymais leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.
„Reikalavimas turėti išankstinį sutikimą reiškia, kad toks sutikimas turi būti gautas dar prieš kreipiantis į asmenį. Ši ERĮ nuostata taikoma, kai tiesioginės rinkodaros pasiūlymai teikiami skambinant, siunčiant juos elektroniniu paštu ar telefonu trumposiomis žinutėmis“, – aiškino inspekcija.
Inspekcija paminėjo, kad bendrovė turi sugebėti įrodyti, kad asmens duomenis tvarko laikydamasi BDAR ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
„Kitaip tariant, ji privalo sugebėti įrodyti, kad asmens duomenis rinko ir toliau tvarkė turėdama BDAR numatyta teisinį pagrindą ir prieš skambindama ir siūlydama savo paslaugas bendrovė turėjo kiekvieno asmens, į kurį kreipėsi siūlydama savo paslaugas, sutikimą ir toks sutikimas atitinka jam keliamus reikalavimus“, – teigė inspekcija.
Turėdami abejonių dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo ar manydami, kad jų teisės, susijusios su teise į asmens duomenų apsaugą, yra pažeistos, gyventojai gali kreiptis su skundu į VDAI.
Duomenų tvarkymas be tikslo ir pagrindo gali būti traktuojamas kaip BDAR pažeidimas. Bauda už tai gali siekti iki 2–4 proc. įmonės ankstesnių finansinių metų bendros metinės apyvartos.
