Prieš daugiau nei 500 metų statyti miesto sieną nusprendė patys vilniečiai, kuriuos alino totorių puldinėjimai. Tuomet jie savo rankomis ir lėšomis apjuosė Vilnių akmenine ir mūrine siena. Paminėti iki šių dienų dalinai išlikusios miesto gynybinės sienos 500 metų jubiliejų kviečia viename iš jos įtvirtinimų – Bastėjoje įsikūręs Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuris vilniečius bei miesto svečius vienai dienai perkels į tikrus viduramžius.
Spalio 8 d. nuo 10 iki 18 val. Vilniaus gynybinės sienos Bastėjoje atgims viduramžiai, visų mažų ir didelių lauks viduramžių pramogos, rungtys, istoriniai žaidimai, paskaitos. Šeimų ir draugų komandos galės pabūti viduramžių kariais ir varžytis dėl ypatingų prizų ir pagrindinio – išskirtinės galimybės po šventės būti pakviestiems į tikrą viduramžišką puotą. Sklando gandai, kad viduramžių šėlionėms neprilygsta niekas...
Kaip teigia Bastėjos vadovė Asta Daunoravičienė, Vilniaus gynybinės sienos jubiliejus iki šiol nebuvo švenčiamas, tad kartu su viduramžių puotų rekonstruktoriais „Kunigaikščio svita“ nusprendė Vilnių pradėti pratinti prie gyvosios istorijos šventimo. Renginio organizatoriai tikina, kad tai bus be galo jauki ir nuoširdi šventė, mat visi dalyviai, amatininkai, viduramžių kariai susirinks dalytis tuo, ką turi, žino, mėgsta ir kuo gyvena.
Šventės inciatorių „Kunigaikščio svitos“ atstovės Editos Gilės manymu, Bastėja turi unikalią erdvę tokiam renginiui organizuoti, tad būtų gėda ja nepasinaudoti. Kartu ji džiaugiasi, kad Lietuvos nacionalinis muziejus ir Bastėja sutiko šią gyvosios istorijos dieną organizuoti drauge. Pasak jos, Bastėjos erdvė – be galo unikali viduramžių dvasiai perteikti. Ji yra senojoje miesto dalyje, o žvelgdamas iš jos terasos gali tolumoje matyti šiuolaikinį pasaulį, šalia mūrinių sienų nusikelti keliais šimtmečiais atgal.
Primins šventimo tradicijas
Šventės dalyvius viduramžių puotų rekonstruktoriai ir maisto ekspertai „Kunigaikščio svita“ supažindins su tuometinių švenčių tradicijomis. Pasirodo, viduramžių puotos buvo didingas renginys, kuriame ne tik buvo valgoma ir geriama – jas lydėdavo įvairiausios pramogos, žaidimai, pasakojamos istorijos, grojo muzikantai.
„Viduramžių epochoje puotavimas buvo svarbi diduomenės, miestiečių bendravimo kultūros dalis. „Kunigaikščio svitai“ svarbus istorijos autentiškumas, tad ruošdamiesi šiai puotai daug laiko skyrėme gilinimuisi į viduramžių miestiečių šventes, mat miestuose šventimo kultūra buvo kitokia nei ūkiuose“, – pasakoja E. Gilė.
Viduramžių maisto ekspertai supažindins Bastėjos lankytojus ir su istoriniais prieskoniais, ir jų mišiniais. Anot Editos Gilės, prieskoniai tuomet buvo prabangos dalykas, turtingų namų statuso ženklas, norint nustebinti svečius ir parodyti, ką gali sau leisti – prieskoniai buvo vienas iš būdų tai padaryti: „Kaip tikrame viduramžių turguje lankytojai galės prieskonius paragauti, apžiūrėti ir susirinkti savo prieskonių rinkinį karštam gėrimui bei parsinešti dalelę viduramžių į namus, o šaltuoju laikotarpiu pavaišinti karštu, prieskoniais pagardintu gėrimu ir savo svečius.“
Renginiai visai šeimai
Šeimoms, kurios savaitgaliais nemėgsta kiurksoti kompiuteriuose ir telefonuose, o nori tyrinėti ir atrasti kažką naujo Vilniuje – Bastėjos viduramžių diena pats tas, juo labiau kad ir Bastėja nėra nuobodus muziejus, kuriame visi eksponatai saugiai paslėpti ir nieko negalima liesti.
Šventės organizatoriai orientuojasi į patyriminę gyvąją istoriją ir siūlo prie jos prisiliesti. Bus kviečiama viską stebėti ne per vitrinos stiklą, o susipažinti su įvairiausiais amatais, sužinoti, kokius gaminius ir kaip gamino kalvis, odininkas, medžio drožėjai ir kiti. Taip pat sužinoti apie senovinius žaidimus, kokių ir kiek jų buvo, ir įsitraukti į juos patiems.
Šiais metais bus pristatomas nuo XIV amžiaus žinomas ir ilgą laiką visoje Europoje žaistas stalo žaidimas „Sėkmės namas“. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad tai pirmasis azartinis žaidimas, kuriame su kauliukais žaista jau ant stalo lentos. Yra lengendų, kad jis buvo toks populiarus, kad net uždraudus slapta žaistas miesto smuklėse.
Siūlys įsitraukti į viduramžių miesto statymą
Atvėrus muziejui duris, 10 val. ryto, Bastėja bus pilna besibūriuojančių amatininkų, kurie, atvykę iš tolimų kraštų, pradės kurtis senajame mieste. Organizatorių tikslas – kuo labiau įtraukti lankytoją į patį procesą, juk viduramžiuose į turgų atvykę prekeiviai, amatininkai nerasdavo stovinčių palapinių, o statydavosi patys. Taigi jau nuo 10 val. prasidės statymo darbai, amatininkų įsikūrimas ir ankstyvas lankytojas galės pamatyti, kaip Bastėjos terasa persikelia į viduramžius.
Vilniaus gynybinė siena leido Vilniui išsaugoti savo galią ir veidą, tad organizatoriai kviečia pabūti tikru vilniečiu ir ateiti švęsti 500 metų jubiliejaus kartu. Ir, svarbiausia, pasinaudoti galimybe varžytis dėl pagrindinio prizo – po šventės dalyvauti tikroje viduramžiškoje puotoje!
