Vilniaus „JUDU“ ar Kauno „Žiogas“: kuri bilietų sistema geriausia?

Kaunas prieš šešerius metus žengė inovatyvų žingsnį viešojo transporto bilietų sistemoje – 2018 m. pabaigoje startavo mobilioji programėlė „Žiogas“. Ši platforma buvo sukurta UAB „Kauno autobusų“ komandos, nes rinkoje nebuvo tinkamo sprendimo, kuris atitiktų miesto keleivių poreikius.

„Žiogo“ veikimo principas yra paprastas: keleiviai žymi kiekvieną kelionę skenuodami QR kodą transporto priemonėje. Kiekviena kelionė kainuoja tiek pat, kiek įprastas vienkartinis bilietas, tačiau sistemoje veikia kaupiamojo bilieto mechanizmas – jei per mėnesį keleivis išleidžia tiek, kiek kainuoja mėnesinis bilietas, tolimesnės kelionės iki mėnesio pabaigos jam nieko nekainuoja. Tai leidžia keleiviams naudotis viešuoju transportu be išankstinių įsipareigojimų dėl mėnesinio bilieto pirkimo ir kartu būti tikriems, kad neišleis daugiau nei būtina.

„Kortelių žymėjimo statistika rodo, kad turime dalį keleivių per mėnesį vienkartiniams bilietams išleidžiančių kur kas daugiau, nei kainuoja terminuotas bilietas. Nemažai klientų įsigyja mėnesinį bilietą, tačiau pavažiuoja vos 10–20 kartų. „Žiogas“ turi pačią sąžiningiausią kainodarą. Keleivis sumoka tik tiek, kiek naudojasi paslauga, o lojaliems suteikiama nuolaida mėnesinio bilieto pavidalu“, – 2018 m. teigė UAB „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis pristatydamas naująją sistemą.

2021 m. rugpjūčio 1 d. Kauno viešajame transporte įvyko reikšmingas pokytis – per vieną naktį buvo įdiegti modernūs komposteriai, o kartu pradėjo veikti atnaujinta bilietų sistema. „Žiogas“ išplėtė savo funkcionalumą ir tapo prieinamas ne tik mobiliojoje programėlėje, bet ir elektroninėse kortelėse, kurias keleiviai gali lengvai papildyti.

„Iki tol buvusi viešojo transporto bilietų sistema buvo jau atgyvenusi tiek morališkai, tiek fiziškai, labai daug bilietų rūšių, todėl buvo atsižvelgta į keleivių poreikius ir nuspręsta sistemą maksimaliai supaprastinti ir įdiegti kaupiamąjį mėnesinį bilietą, kad keleiviui nereiktų sukti galvos, kokį bilietą pasirinkti“, – teigia UAB „Kauno autobusai“ viešųjų ryšių specialistė Ramunė Tarandė.

Kodėl sostinė nesirenka „Žiogo“ modelio?

Vilniuje viešojo transporto bilietų sistema grindžiama laiko trukmės principu – keleiviai gali pasirinkti bilietus, galiojančius nuo 30 minučių iki metų, su neribotais persėdimais tarp skirtingų transporto priemonių. „Visi viešojo transporto bilietai Vilniuje veikia laiko trukmės principu, tai suteikia daugiau lankstumo ir patogumo keleiviams. [...] Visi bilietai galioja numatytą dienų ar valandų skaičių nepriklausomai nuo to, kada bilietas buvo pažymėtas“, – teigia Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su visuomene specialistas.

Vilniaus miesto savivaldybė pateikia kelis argumentus, kodėl nesvarsto „Žiogo“ modelio diegimo:

• Lankstesnis bilieto galiojimas. „Žiogo“ sistema taikoma tik kalendoriniam mėnesiui (nuo 1 iki 30/31 d.), o Vilniuje ilgalaikius bilietus galima pradėti naudoti bet kuriuo metu.
• Mažiau žymėjimų. Naudojantis Vilniaus bilietų sistema, keleiviams nereikia kiekvieną kartą žymėti bilieto – užtenka jį aktyvuoti vieną kartą. O Kauno modelyje keleiviai privalo žymėti bilietą kiekvieną kartą įlipę į transportą.

G. Grubinsko teigimu, dabartinė Vilniaus bilietų sistema yra patogesnė tiems, kurie reguliariai naudojasi viešuoju transportu, ir suteikia didesnį lankstumą renkantis bilieto trukmę.

„Žiogo“ privalumai: ką laimėjo Kauno keleiviai?

Kauno mieste veikianti „Žiogo“ sistema per pastaruosius metus tapo itin populiari tarp keleivių. Viena iš pagrindinių jos stiprybių – finansinis lankstumas. Naudodamasis „Žiogu“, keleivis neprivalo iš anksto apsispręsti, ar verta pirkti mėnesinį bilietą. Vietoj to jis tiesiog žymi kiekvieną kelionę, o sistema automatiškai apskaičiuoja jam palankiausią kainą.

Ši sistema ypač naudinga retai važinėjantiems keleiviams – jei jie per mėnesį naudojasi transportu tik kelis kartus, moka tik už realias keliones. Jei jų kelionių skaičius pasiekia mėnesinio bilieto kainą, tolimesnės kelionės tampa nemokamos. Tokiu būdu sistema padeda keleiviui išvengti permokėjimo.

Šiuo metu „Žiogas“ yra dominuojanti bilietų sistema Kaune – ja naudojasi net 92 proc. viešojo transporto keleivių. „Su „Žiogu“ atliktas rekordinis (140 819 701) skaičius kelionių, o sistemos „Žiogas“ privalumais naudojasi 92 proc. viešojo transporto keleivių Kaune (645 657 vartotojų)“, – teigia UAB „Kauno autobusai“ atstovė R. Tarandė.

Kuo „Žiogas“ galėtų būti naudingas Vilniuje?

Vilniaus viešojo transporto sistema turi savo privalumų, tačiau ji kelia iššūkių keleiviams, kurie transportu naudojasi nereguliariai. Vienas pagrindinių trūkumų – išankstinio apsisprendimo būtinybė. Keleivis turi nuspręsti, ar jam apsimoka pirkti mėnesinį bilietą, ar geriau įsigyti vienkartinius bilietus.

Klimatologas Silvestras Dikčius prieš kelias savaites savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo asmenine patirtimi, reaguodamas į Vilniaus miesto tarybos sprendimą dėl viešojo transporto bilietų sistemos. Jis pasakojo, kad anksčiau gyvendamas Naujamiestyje ir dirbdamas prie Lukiškių aikštės dažnai važiuodavo trumpus atstumus – vos viena ar dvi stotelės nuo Tauro kalno ir atgal.

Anot S. Dikčiaus, 2022 m. jis viešuoju transportu keliavo 189 kartus ir tam išleido 123 eurus. Jis pripažįsta, kad galėjo dažniau vaikščioti pėsčiomis, tačiau tuomet galiojęs 65 centų bilietas už trumpą kelionę buvo priimtinas sprendimas. „Bilietas vienai stotelei už 65 centus buvo normali ekoprabanga“, – rašė jis.

Dabar, pasikeitus kainodarai, jis atkreipia dėmesį, kad trumpų kelionių keleiviams nebeliko patogaus varianto. „Dabar kažkaip keista bus mokėti už valandinį, kai penkias minutes važiuoji, – teigia jis, svarstydamas, jog miestui būtų naudingas pigus 15 minučių bilietas, tačiau tokios galimybės nebuvo numatyta. – Teks susimokėti eurą dvimpenkis ir už penkių minučių keliones“, – apibendrina klimatologas.

Jei Vilniuje būtų įdiegta „Žiogo“ sistema, tai suteiktų kelis svarbius privalumus:

• Retai važiuojantys žmonės nebūtų priversti pirkti ilgalaikio bilieto iš anksto ir galėtų be streso naudotis transportu, kol jų išlaidos pasiektų mėnesinio bilieto ribą.
• Mažiau sprendimų keleiviui – jiems nereikėtų skaičiuoti, kuris bilietas apsimoka labiausiai, nes sistema pati pritaikytų geriausią variantą.
• Galimybė skatinti viešojo transporto naudojimą tarp tų, kurie šiuo metu vengia jo dėl jiems nepatogios kainodaros.

Anot G. Grubinsko, šiuo metu keleiviai gali naudotis įrankiu, kuris, atsakius į klausimus apie keliones, padeda pasirinkti ekonomiškai naudingiausią viešojo transporto bilietą. Tačiau šis sprendimas neišsprendžia esminės problemos – keleiviai vis tiek privalo iš anksto nuspręsti, kokio tipo bilietas jiems bus naudingiausias.

Atsižvelgiant į tai, kad „Žiogas“ Kaune tapo sėkmingu ir plačiai naudojamu modeliu, kyla klausimas, ar Vilnius galėtų bent išbandyti tokį sprendimą. UAB „Kauno autobusai“ teigia, kad jie yra pasirengę dalytis savo patirtimi su kitais miestais. „Ar tokį kaupiamojo bilieto modelį arba pačią „Žiogo“ bilietų žymėjimo sistemą galėtų rinktis kiti Lietuvos viešojo transporto atstovai – jų pačių apsisprendimas. „Kauno autobusai“ pasirengę dalytis gerąja patirtimi“, – sakė UAB „Kauno autobusai“ viešųjų ryšių specialistė R. Tarandė.