Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas paskelbė generalinio direktoriaus atranką.
Didžiausias pašto bei siuntų pristatymo paslaugų teikėjas šalyje būsimam vadovui kelia konkrečius reikalavimus. Tarp jų – sėkminga patirtis dirbant su organizacijų transformacija ir vystymu, diegiant inovatyvius veiklos tobulinimo sprendimus, orientuotus į klientų patirties gerinimą ir efektyvumą, tvarios veiklos principų išmanymas ir taikymas praktikoje.
„Lietuvos paštas nuolat keičiasi, siekdamas gerinti klientų patirtį ir prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos poreikių ir lūkesčių. Bendrovė ne tik užtikrina patikimą siuntų ir laiškų pristatymą, jungdama Baltijos regioną su visu pasauliu, bet ir šimtams tūkstančių gyventojų visoje šalyje pristato prenumeruojamus leidinius ir socialines išmokas į namus.
Savo veikla prisidėdamas prie bendruomenių gerovės ir ekonomikos augimo, Lietuvos paštas yra strateginės svarbos bendrovė visai šaliai. Jos tolimesniam vystymui ir keliamiems tikslams įgyvendinti ieškomas aukštas profesines kompetencijas sukaupęs vadybos profesionalas ar profesionalė“, – sako Lietuvos pašto valdybos pirmininkė Jūratė Stanišauskienė.
Šiuo metu laikinai Lietuvos pašto generalinio direktoriaus pareigas eina Finansų ir administravimo padalinio direktorius Mindaugas Kvekšas.
Pagal Lietuvos pašto įstatus generalinį direktorių penkerių metų laikotarpiui skiria bendrovės valdyba.
Valstybės valdomų įmonių įstatyme numatyta, kad tas pats asmuo bendrovės vadovu gali būti renkamas dviem kadencijoms iš eilės.
Generalinio direktoriaus atranką organizuoja vadovų paieškos bendrovė UAB „AIMS International Lietuva“.
Šios įmonės paslaugos įsigytos viešojo pirkimo būdu. Kandidatai paraiškas į šią poziciją gali teikti iki šių metų vasario 6 d.
Neseniai išbrido iš nuostolių
Lietuvos pašto grupės pardavimo pajamos 2023 m. siekė 99 mln. eurų. Didžiausią pardavimo pajamų dalį sudarė pašto paslaugų pajamos.
Nors 2023 m. palyginti su 2022 m. pašto paslaugų kiekiai krito, šio segmento pajamos augo – tam įtakos turėjo pakelti paslaugų įkainiai.
Įmonė aiškino, kad didinti privatiems klientams Lietuvoje į užsienį siunčiamų laiškų ir siuntų įkainius, verslo klientams – „LP Express“ paslaugų ir Lietuvoje siunčiamų pašto siuntų įkainius vertė augantis darbo užmokestis, kylančios degalų kainos ir investicijos į technologinius sprendimus ir infrastruktūrą.
2023 m. Lietuvos paštas uždirbo 5,4 mln. eurų pelną prieš mokesčius. Bendrovės finansinėje ataskaitoje teigiama, kad tokį rezultatą lėmė 5,6 proc. išaugusios pardavimo pajamos ir 3,5 proc. sumažėjusios veiklos sąnaudos.
2022 m. įmonės pelnas prieš mokesčius sudarė 4,8 mln. eurų, o 2021 m. valstybės įmonė patyrė daugiau kaip 6,3 mln. eurų nuostolį.
Lietuvos paštas kelerius metus iš eilės drastiškai mažina darbuotojų skaičių: 2021–2023 m. darbuotojų įmonėje sumažėjo nuo 3,7 tūkst. iki 2,6 tūkst.
Paslaugos poreikis mažėja
Vadovaudamasi Pašto įstatymu, Vyriausybė yra įpareigojusi Lietuvos paštą teikti universaliąją pašto paslaugą visoje šalies.
Universaliąją pašto paslaugą (UPP) sudaro 2 kg ir 10 kg pašto siuntų bei registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntinių rinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas, taip pat iki 20 kg pašto siuntinių, gautų iš kitų valstybių, pristatymas.
Pastaraisiais metais mažėja ir šios paslaugos poreikis ir iš jos gaunamos pajamos.
Antai Lietuvos pašto pajamos, gautos už UPP paslaugos teikimą, 2023 m. palyginti su 2022 m., mažėjo 24 proc. – nuo 20,8 mln. eurų iki 15,8 mln. eurų.
UPP kiekis 2023 m. palyginti su 2022 m., sumažėjo 1 proc. – nuo 8,2 mln. iki 8,1 mln. vienetų.
Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, UPP kiekiai Lietuvoje smuko apie 38 proc. ir sudarė tik 7 proc. visos pašto rinkos.
Vienam namų ūkiui 2023 m. teko mažiau nei 1 universalioji pašto paslauga.
Džiaugiasi pasiekimais
„Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis pasitiki ir jas kasmet renkasi vis didesnis klientų skaičius, kuris vertina teikiamų paslaugų patogumą, prieinamumą bei aukštus kokybinius rodiklius“, – Alfa.lt anksčiau sakė Lietuvos pašto atstovas Lukas Zadarackas.
RRT duomenimis, 2024 m. trečiąjį ketvirtį pagal pašto siuntinių kiekį Lietuvos paštas užėmė 22,5 proc. rinkos, paštomatais pristatomų siuntinių dalis per šį ketvirtį paaugo iki 32,9 proc. Pagal šį rodiklį valstybės įmonė rinkoje užima pirmą vietą.
„Tai rodo, kad Lietuvos pašto paslaugos ir siūlomi sprendimai įvairiems vartotojų segmentams yra itin konkurencingi bei leidžiantys sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtą bendrovės viziją – būti Baltijos regioną su pasauliu jungiančiu patikimiausiu siuntų pristatymo tinklu“, – teigė L. Zadarackas.
Pasak jo, šis tinklas apima visoje Lietuvoje esančius pašto skyrius, 450 mobiliųjų laiškininkų, teikiančių pašto paslaugas atokių vietovių gyventojams, ir visas tris Baltijos šalis jungiančius 1150 paštomatų.
Vis dėlto Lietuvos pašto atstovas pripažino, kad tokių pašto paslaugų kaip popierinių laiškų ar atvirlaiškių siuntimas dėl skaitmenizacijos įtakos kiekvienais metais mažėja tiek Lietuvoje, tiek ir kitose užsienio šalyse.
2022 m. iš viso pašto tinkle keliavo apie 20 mln. popierinių laiškų, o 2023 m. šis skaičius siekė 12 mln. vienetų.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiausią to dalį sudarė įmonių ir institucijų siunčiami laiškai. Jei kalbėtume tik apie privačių klientų siųstus laiškus, tiek 2022, tiek ir 2023 m. jų kiekis buvo stabilus, apie 1 mln. vienetų per metus“, – teigė L. Zadarackas.
Rinkoje – sveika konkurencija
2023 m. pabaigoje šalies pašto rinkoje veikė 45 ūkio subjektai.
Bendra pašto paslaugos rinka, vertinant pagal pajamas, sudarė 274 mln. eurų ir buvo 6 proc. didesnė nei 2022 m., kai siekė 257 mln. eurų.
Bendroje pašto paslaugos rinkoje pagal 2023 m. gautas pajamas didžiausią rinkos dalį užėmė Lietuvos paštas – 26,1 proc., UAB „DPD Lietuva“ – 19,5 proc. ir UAB „Venipak Lietuva“ – 12,1 proc.
Pagal pajamas, gautas už pašto siuntas, siunčiamas naudojant neuniversalią pašto paslaugą, 2022 m. Lietuvos paštas užėmė 21,0 proc. rinkos, UAB „DPD Lietuva“ – 20,9 proc., UAB „Venipak Lietuva“ – 13,0 proc.
Lietuvos paštas yra didžiausias pašto bei siuntų pristatymo paslaugų teikėjas šalyje, per metus pristatantis daugiau nei 30 mln. siuntų.
