Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ užbaigė fizinio aktyvumo skatinimo projektą Vilniaus rajone. Per tris mėnesius daugiau nei 150 gyventojų ne tik pagerino savo fizinę būklę, bet ir įgijo naudingų žinių apie sveiką gyvenseną bei pilietiškumą. Projektas buvo įgyvendintas Juodšiliuose, Lavoriškėse, Nemenčinėje ir Rukainiuose, kur vietos gyventojai dalyvavo treniruotėse, paskaitose ir tyrimuose. Rezultatai rodo, kad tokios iniciatyvos daro realų poveikį ne tik asmeninei sveikatai, bet ir bendruomenės gyvenimui.
Projekte dėmesys skirtas fizinei dalyvių sveikatai bei pilietiškumui
Siekiant tvaresnių rezultatų, projekto dalyviams buvo suteikta galimybė įsitraukti tiek į fizinio aktyvumo užsiėmimus, tiek dalyvauti paskaitose, skirtose fizinei sveikatai bei pilietiškumo ugdymui. Projekto metu surengtos 174 treniruotės ir 6 paskaitos.
Be treniruočių, didelio dėmesio sulaukė paskaitos, vedamos Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistų bei Šaulių sąjungos atstovų. Vienos jų buvo skirtos sveikatos temoms, tokioms kaip lėtinių ligų prevencija ir traumų rizikos mažinimas, o kitos – pilietiškumui ir išgyvenimo įgūdžiams ugdyti. Tokios įvairiapusės veiklos ne tik stiprina kūną, bet ir plečia akiratį, skatina bendruomenės sąmoningumą bei atsparumą krizėms.
Projekto eigoje dalyviams paruošti testai atskleidė, kaip keitėsi gyventojų supratimas apie fizinį aktyvumą bei pilietiškumą. Apie 60 proc. visų dalyvių į klausimus, susijusius su fiziniu aktyvumu atsakė 90 % tikslumu. Tuo tarpu pilietiškumo raštingumo testai parodė, kad ši sritis reikalauja daugiau dėmesio visose amžiaus grupėse.
Svarbiausi pasiekimai: kaip keitėsi dalyvių sveikata?
Norint matyti pokytį dalyvių sveikatai, projekto pradžioje ir pabaigoje buvo matuojami du fizinės sveikatos parametrai: dalyvių plaštakos raumenų jėga bei atliekamas kūno sudėties analizės tyrimas. Plaštakos raumenų jėga mokslininkų laikoma gyvybingumo ir ilgaamžiškumo rodikliu, pagerėjo daugumai dalyvių. 71 proc. darbingo amžiaus gyventojų (18–64 m.) sustiprino plaštakos raumenis. Dar didesnį poveikį pajuto 85 % senjorų (65–84 m.), kurie atskleidė, jog šios treniruotės ne tik stiprino kūną, bet ir gerino savijautą.
Kūno sudėties analizės tyrimo metu matuoti visceraliniai riebalai, dengiantys pilvo ertmės organus, šie riebalai ženkliai prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto atsiradimo. Projekto metu net 16 proc. darbingo amžiaus dalyvių sumažino šių pavojingų riebalų kiekį, 23 % senjorų pasiekė dar reikšmingesnių pokyčių, pagerindami savo sveikatos rodiklius.
Gyventojai džiaugėsi projekto veiklomis ir jų rezultatais: „Treniruotės nuostabios, puiki atmosfera, puiki galimybė pagerinti sveikatą ir fizinį aktyvumą“ – dalijosi Lavoriškių gyventoja Danutė. „Treniruotės suteikia pasitikėjimo savimi. Jų metu išbandome save, savo jėgas“ – sakė Rukainių senjorė.
Kodėl tai svarbu? Statistika byloja apie opias problemas
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad beveik 44 proc. Vilniaus apskrities gyventojų neatitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) fizinio aktyvumo normų.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro 2022 m. Vilniaus rajono suaugusiųjų gyvensenos tyrimo duomenimis, Vilniaus rajono gyventojų, užsiimančių energinga fizine veikla bent 30 min. 5 d. ir daugiau per savaitę sumažėjo 21,4 proc. (lyginant su 2018 m. tyrimo duomenimis).
Fizinio neaktyvumo pasekmės – didėjantis lėtinių ligų skaičius, prastėjanti emocinė savijauta ir augančios sveikatos priežiūros išlaidos. Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras, matydamas poreikį ir apsibrėžęs misiją įkvėpti gyventi sveikiau, nuolat visuomenei siūlo nemokamas fizinio aktyvumo treniruotes. Ateinančiais metais biuras taip pat planuoja dalyvauti naujuose projektuose, inicijuoti naujas veiklas, kurios orientuosis į ilgalaikį fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos ugdymą.
Projektas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
