Vilniaus televizijos bokštas yra vienas išskirtiniausių pastatų Lietuvoje, turintis istorinę ir simbolinę prasmę. Norisi, kad šis reikšmingas architektūros statinys gyvuotų daugelį metų, tačiau jo klestėjimas nėra amžinas.
Vilniaus mieste, Karoliniškių mikrorajone, esantis televizijos bokštas yra aukščiausias statinys Lietuvoje ir vienas lankomiausių sostinės objektų, kuris praeitais metais pritraukė net 150 tūkst. lankytojų. Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) dar šių metų balandžio mėnesį televizijos bokšte pristatė renovuotas erdves, kurios yra skirtos verslui ir poilsiui: bistro-barą, posėdžių salę ir poilsio kambarius. Televizijos bokšto vidus buvo atnaujintas, kad būtų atsikratoma sovietinio dvelksmo. Pažvelgus į televizijos bokštą iš išorės, verta sunerimti, kaip ilgai jis saugiai taip išstovės.
Anot Lietuvos radijo ir televizijos centro komunikacijos vadovo Valdo Kaminsko, nėra ko nerimauti, nes televizijos bokštas laikosi gerai, tačiau tikslaus išsilaikymo termino nežino. Šį statinį reguliariai prižiūri ir įvertina ekspertai.
„Vilniaus televizijos bokšto techninė būklė yra gera. Tai patvirtina ir Telecentro specialistų reguliarios statinio apžiūros ir išorės ekspertų periodiškai atliekami tyrimai. Statinys yra prižiūrimas, nuolat stebima jo konstrukcijų bei inžinierinių sistemų būklė. Statinio eksploatacijos terminai nėra nustatyti“, – komentavo V. Kaminskas.
V. Kaminskas teigia tik girdėjęs legendą, kurioje pasakojama apie neva Maskvos architekto pateiktą asmeninę garantiją, kiek laiko turėtų stovėti televizijos bokštas. Anot jo, tai yra vieninteliai žinomi duomenys apie šio pastato ilgaamžiškumą.
„Egzistuoja tik legenda, kad jį (televizijos bokštą) XX a. 8-ajame dešimtmetyje suprojektavęs Maskvos architektas Vladimiras Obydovas neva davęs asmeninę garantiją, kad bokštas tarnaus ne mažiau kaip 300 metų“, – sakė V. Kaminskas.
Bendradarbiavimas dėl televizijos bokšto tarp „Vilnius Tech“ ir Telecentro
Vilniaus Gedimino techniko universiteto („Vilnius Tech“) profesorius Antanas Šapalas, kuris projektavo televizijos bokšto darbus, pasakoja, kad „Vilnius Tech“ bendradarbiauja su Telecentru jau daug metų. Anot jo, Telecentras kreipiasi į „Vilnius Tech“, kad būtų įvertinama televizijos bokšto būklė, kurią sudaro dalis gelžbetoninės ir dalis plieno konstrukcijų.
„Vilniaus televizijos bokštas yra sudėtingas statinys, reikalaujantis nuolatinės konstrukcijų būklės priežiūros. „Vilnius Tech“ bendradarbiauja su Lietuvos radijo ir televizijos centru ilgiau nei 15 metų. Dalį bokšto sudaro gelžbetoninė, o dalį plieno konstrukcijų dalis. Telecentro pastatų eksploatacijos padalinys periodiškai (beveik kasmet) kreipiasi į „Vilnius Tech“, gelžbetoninių ir plieninių konstrukcijų ekspertus su prašymais įvertinti statinio laikančiųjų konstrukcijų būklę“, – papasakojo prof. A. Šapalas.
Jau seniai, prieš dvylika metų, buvo atlikta ekspertizė, kuri parodė, jog dėl televizijos bokšto būklės nėra ko jaudintis, nes konstrukcijos pažeidimų nerasta. Anot „Vilnius Tech“ profesoriaus A. Šapalo, televizijos bokšto ilgaamžiškumas priklauso nuo kelių aspektų, o jo techninė apžiūra yra vykdoma kuo išsamiau. Šio statinio eksploatacija yra ilgalaikė, tačiau profesorius užsimena, kad ankstesniais laikais buvo padaryta defektų, kurių šiuo metu jau nebelikę.
„Detali pastato konstrukcijų būklės ekspertizė buvo atlikta 2012 m. Jos metu nebuvo nustatyta kritinių konstrukcijų pažeidimų ir buvo pateikti pasiūlymai dėl priemonių, kurių reikia imtis, užtikrinant statinio ilgą ir saugią eksploataciją. Statinio ilgaamžiškumas priklauso nuo projektavimo metu priimtų sprendimų, statybos kokybės ir nuolatinės techninės priežiūros kokybės. Tokie statiniai buvo projektuojami numatant ilgalaikę jų eksploataciją. Statybos kokybė tais laikais buvo ne ypač gera, tačiau statybos metu padaryti defektai per ilgą statinio eksploataciją buvo pašalinti. Statinio techninė priežiūra yra atliekama labai atsakingai. Dėl šių priežasčių pastato naudojimo trukmę greičiausiai lems jo funkcinis reikalingumas, o ne jo konstrukcijų būklė“, – išsamiai paaiškino prof. A. Šapalas.
Jis taip pat įvertino jo būklę ir sakė, kad pats šio pastato būklę studijavo: „Daug metų tyrinėju šį statinį ir manau, kad, vykdant dabartinio lygio konstrukcijų priežiūrą, jis gali būti sėkmingai eksploatuojamas dar bent 30 metų“, – kalbėjo prof. A. Šapalas.
