D. Trumpas meluoja ir gudrauja, o jo prekybos karo strategija – labai rizikinga: gali visą pasaulį nugramzdinti į chaosą

Teisindamasis, kodėl įveda importo muitus ir pradeda visuotinį prekybos karą, JAV prezidentas pasitelkė melą, gudravimą ir „ekonominės gimnastikos metodus“, mano ekonomistai.

Alfa.lt jie teigė, kad, nepaisant skambių pareiškimų apie JAV „išsivadavimą“ ir „atgimimą“, Donaldas Trumpas ir jo aplinka netrukus turės daug priežasčių sumažinti apsukas kovoje su likusiu pasauliu.

„Darome tai, ką jie darė mums“

JAV prezidentas D. Trumpas trečiadienio vakarą paskelbė ilgai lauktus „Išsivadavimo dienos“ muitus Baltųjų rūmų Rožių sode. Kinijai, Europos Sąjungai ir Vietnamui bus taikomi atitinkamai 34 proc., 20 proc. ir 46 proc. importo muitai. Kitoms valstybėms, įskaitant Japoniją, Pietų Korėją, Indiją, Kambodžą ir Taivaną,– atitinkamai 24 proc., 25 proc., 26 proc., 49 proc. ir 32 proc. importo muitai.

D. Trumpas iškilmingai skelbė, kad 2025 m. balandžio 2 d. bus amžinai prisiminta kaip diena, kai Amerikos pramonė atgimė, diena, kai buvo susigrąžintas Amerikos likimas, ir diena, kai „mes vėl pradėjome daryti Ameriką turtingesnę“.

JAV prezidentas demonstravo lentelę, kurioje nurodyti neva kitų šalių taikomi didžiuliai muitai amerikietiškoms prekėms ir skelbiami „atsakomieji“ kone perpus mažesni muitai JAV „apiplėšinėjančioms“ šalims. Esą nustatomi importo muitai tėra Amerikos reakcija į kitų šalių „nesąžiningą“ elgesį JAV atžvilgiu.

„Mūsų šalis ir jos mokesčių mokėtojai buvo apiplėšinėjami daugiau nei 50 metų, bet taip daugiau nebebus. Abipusiška. Tai reiškia, kad jie tai daro su mumis, o mes tai darome jiems. Labai paprasta. Paprasčiau ir negali būti. Mes apmokestinsime juos maždaug pusę to, kiek jie taikė mums... Taigi, tarifai nebus visiškai abipusiai“, – pradedamą prekybos karą teisino JAV prezidentas.

„Melas, gudravimas, nesuvokimas“

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad D. Trumpo argumentai, kuriais jis teisino JAV užsienio prekybos politiką, be galo nesąžiningi.

„Čia yra melas. Čia yra situacijos nesuvokimas arba melas. Pavyzdžiui, jis sako, kad Europos Sąjunga nesąžiningai elgiasi su JAV eksportuotojais, nes taiko PVM jų produkcijai. Bet negalima lyginti importo tarifo su PVM, nes PVM taikomas visai produkcijai: ir importuotai, ir vietoje pagamintai. Tai nėra nesąžiningas užsienio gamintojų traktavimas. Čia yra nesusipratimas tai, ką jis sako“, – Alfa.lt komentavo ekonomistas.

N. Mačiulis prisipažino, kad paskelbti importo muitai jo nenustebino, bet nustebino metodas, kuriuo nustatomi importo tarifai. „Ten jokio ekonominio ir loginio pagrindo nebuvo. Tokia ekonominė gimnastika – inovacija, kuria pasirėmė D. Trumpas“, – sakė jis.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat mano, kad D. Trumpas, teigdamas, kad JAV tik reaguoja į nesąžiningą kitų valstybių elgesį, o įvedami muitai tėra atsakas, tiesiog gudrauja.

„Tie tarifų skaičiavimai kelia labai daug klausimų. Supratau, kad jie buvo paskaičiuoti tiesiog žiūrint į prekybos balansą su įvairiomis šalimis, ir kuo didesnis deficitas, tuo didesni tarifai įvesti. Bet balansas nereiškia, kad kažkas kažką daro nesąžiningai, tiesiog yra daugybė veiksnių, kurie gali tą balansą išauginti arba sumažinti. Disbalansai prekyboje gali trukti dešimtmečius, ir tai yra gan normalu. D. Trumpas tiesiog ieško bet kokių desperacinių pasiteisinimų, nes, nepamirškime, įvedami tarifai yra jo iniciatyva, nepaisant pasirašytų prekybos susitarimų. Šiuo požiūriu galbūt yra didžiausia teisinė rizika ir teisinis chaosas, kuris gali nusmukdyti viso pasaulio ekonomiką“, – Alfa.lt situaciją komentavo Ž. Mauricas.

„Aš labai nesijaudinčiau dėl tarifų poveikio JAV vartotojams, aš labiau jaudinčiausi dėl tų šalių, kurios labai priklauso nuo pasaulinės prekybos, ypač Pietryčių Azijos valstybės Vietnamas, Tailandas, Šri Lanka, kurioms yra didžiausias šokas“, – pridūrė ekonomistas.

Labai rizikinga strategija?

Pasak N. Mačiulio, dabar reikia laukti, kaip toliau vystytis scenarijus: ar paskelbti tarifai įsigalios, ar atsakys šalys, kurioms jie buvo pritaikyti, ar bandys derėtis ir susimažinti abipusius tarifus.

„Išlieka tikrai daug neapibrėžtumo, juolab kad po tokių importo tarifų paskelbimo nelabai gerai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms, nes matome labai neigiamą finansų rinkų reakciją. Akcijų kainos krenta ir kris. Tai nesuteiks daug džiaugsmo nei verslui, nei gyventojams.

Taip pat tiesioginė ir greita įtaka bus infliacijai. Tikėtina, kad tai infliaciją JAV gali pakelti iki 4 proc. Prie tokios infliacijos centrinis bankas negalės mažinti palūkanų normų. Nemaža tikimybė, kad gali prasidėti ir recesija. D. Trumpas ir jo aplinka turės priežasčių sumažinti apsukas kovojant su likusiu pasauliu. Ir gali būti nemažų pokyčių“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas pritaria apžvalgininkams, teigiantiems, kad D. Trumpas pasirinko labai rizikingą strategiją, nes nuo prekybos karo nukentės patys amerikiečiai.

„Taip, taip. Labai rizikinga strategija. Bet D. Trumpas, kaip ir jo aplinka, pavyzdžiui, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pripažįsta, kad trumpuoju laikotarpiu „mums skaudės“. Klausimas, ar jie iškęs tą skausmą, ar nebus iniciatyvų, kurios sustabdytų tai. Nes, pavyzdžiui, jau buvo JAV Senate registruotas įstatymas, kuris atšaukia importo tarifų Kanadai kėlimą. Ir senatoriai balsavo už tą įstatymą. Turbūt sustabdys jį Atstovų Rūmuose.

Bet akivaizdu, kad didelė dalis amerikiečių nepritaria tokioms (D. Trumpo – red.) iniciatyvoms. Tai netgi jeigu D. Trumpas ir nori to, tai nereiškia, kad jis galės taip vienašališkai ir nevaldomai tuos importo tarifus įvesti. Gali būti, kad suveiks teismų sistema, parlamentinė sistema ir pristabdys tas jo iniciatyvas“, – prognozavo N. Mačiulis.

Ž. Mauricas nesutiktų su vertinimu, kad D. Trumpas pasirinko labai rizikingą strategiją, dėl kurios pirmiausia nukentės patys amerikiečiai. Jo nuomone, labiausiai nukentės eksportuojančios šalys.

„Ypač Kinijai ir Pietryčių Azijos valstybėms bus didesnis smūgis. Vartotojams taip pat bus smūgis, bet reikia suprasti, kad Amerika yra gan uždara ekonomika. Didelės dalies vartojimo krepšelio importuojamos prekės nesudaro. Jautriausioms prekėms, pavyzdžiui, vaistams, muitai nėra įvesti. Energetikos, naftos kainos netgi 2–3 proc. krito. Vartotojams infliacija gali padidėti, prognozuojama netgi iki 1 proc., bet tai, ko gero, nebus tas padidėjimas, kuris sustabdytų D. Trumpą“, – spėjo Ž. Mauricas.

Ekonomistas prognozuoja, kad dėl įvestų tarifų infliacijos šuolis JAV bus daug mažesnis, negu buvo po pandemijos.

„Amerikai svarbiausia, kad nebrangtų paslaugos ir degalai, o jie šiek tiek pinga. Kai kurių prekių kategorijose kainų augimas bus juntamas, bet tai, ko gero, nebus tragedija, kokią kai kurie ekonomistai bando prognozuoti. Tai būtent ir nestabdo D. Trumpo. Galbūt stabdytų, jeigu Amerikoje stipriai sumažėtų vartotojų lūkesčiai ir jie užvertų savo pinigines. Tokiu atveju poveikis galėtų būti didesnis.

Todėl D. Trumpas savo kalboje akcentavo ekonomikos augimą, darbo vietų augimą gaminant daugiau produktų vietoje. Jeigu tos žinutės pasieks vartotojų ausis, vartojimas iki 1 proc. punkto išaugusios infliacijos neturėtų ženkliai sumažėti. Ką dauguma ir prognozuoja – recesija Amerikoje nėra pagrindinis scenarijus“, – sakė Ž. Mauricas.

Lietuvai itin nepakenks

N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjunga nėra labai priklausoma nuo JAV kaip eksporto rinkos. „Mažiau negu 3 proc. Europos Sąjungos BVP yra eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas. Todėl tai negali įstumti Europos į kažkokį gilesnį ekonomikos nuosmukį“, – mano ekonomistas.

N. Mačiulis neprognozuoja ir JAV muito tarifų plataus masto poveikio Lietuvos ūkiui, nes eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas sudaro 2,5 proc. Lietuvos BVP.

„Iš esmės yra tik du sektoriai ir kelios įmonės. Tai yra naftos produktų didžiausia eksporto grupė – tai įmonei reikės ieškoti naujų eksporto rinkų. Ir įvairių chemijos prekių, pavyzdžiui, vaistų gamyboje naudojamų reagentų eksportas. Kol kas panašu, kad vaistams padaryta išimtis, tai nebus labai didelio poveikio. Kai kurie baldų gamintojai eksportuoja į JAV, bet tikrai nėra tokio pobūdžio šokas, kuris nuvilnys per visas įmones“, – sakė ekonomistas.

Kartu N. Mačiulis pripažino, kad netiesioginę neigiamą įtaką gali pajusti automobilių detalių gamintojai, jeigu mažėtų Vokietijos automobilių eksportas į JAV. Bet net ir prie tokių gana pesimistinių prielaidų neigiama įtaka Lietuvos ekonomikai sudarytų apie pusę procento BVP.

Ž. Mauricas mano, kad JAV muitai didelio tiesioginio poveikio Lietuvos ekonomikai neturės, juolab kad dar neaišku, ar jie tikrai bus įvesti, nes pats D. Trumpas minėjo, kad durys dar atviros deryboms.

„Netiesioginis poveikis labiausiai jausis per visos Europos Sąjungos sveikatą. O bendras poveikis Europai trumpuoju laikotarpiu, be abejonės, bus neigiamas, nes mes labiau priklausomi nuo Amerikos rinkos negu jie nuo mūsų. Vidutiniu laikotarpiu mes galime turėti didesnę infliaciją, jeigu bus liejami pinigai gelbėti įmones arba joms padėti, skatinti visuminę paklausą. Nepamirškime, kad pinigai bus liejami ir Vokietijoje į krašto infrastruktūrą, žaliąją infrastruktūrą. Ne tik Amerikoje bus didesnė infliacija, bet ir Europos Sąjungoje. Taigi, turėsime lėtesnį augimą ir aukštesnę infliaciją“, – mano Ž. Mauricas.

Su D. Trumpu nebus lengva

Europos Sąjungos reakcija į JAV paskelbtus 20 proc. importo tarifus buvo gana dvilypė. Netrūko raginimų reaguoti tvirtai ir ryžtingai – atsakyti atsakomaisiais tarifais plačiu frontu, parodyti JAV Europos galią. Kita vertus, karo įkarštį malšino svarbių asmenų raginimai reaguoti protingai ir sumaniai, nuleisti garą ir neeskaluoti prekybos karo su strateginiu geopolitiniu partneriu.

N. Mačiulis mano, kad daugelis ES valstybių norės eiti „protingu derybų keliu“, bet problema ta, kad pats D. Trumpas renkasi ne derybų, o „puolimo ir agresijos kelią“.

„Turbūt nėra optimalus kelias eiti į tiesioginę priešpriešą su JAV, turint omenyje, kad Europa yra priklausoma nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ne tik prekybos, bet ir gynybos ir NATO santykiais. Mums yra svarbu išlaikyti gerus ir draugiškus ryšius su JAV. Aišku, problema, kad D. Trumpas nelabai nori tų gerų ryšių ir nelabai vertina daugiametes draugystes. Tai derybos tikrai nebus lengvos“, – mano N. Mačiulis.

Ž. Mauricas taip pat nesitiki kieto ES atsako į JAV muitus ir prisipažino netgi buvęs nustebęs, kad pirmą kartą paskelbus apie ruošiamus tarifus ES sureagavo gana griežtai.

„Europoje yra skirtingi žaidėjai, skirtingi interesai. Europa iš esmės yra mažiau suinteresuota veltis į prekybos karą negu Amerika, nes yra labiau priklausoma nuo Amerikos negu Amerika nuo Europos. Nepamirškime energetikos, saugumo ir kitų klausimų.

Po tam tikrų vienos ar kitos valstybės skambių pareiškimų, manau, Europos kelias bus ieškoti bendrų taškų, siūlyti kažką mainais Amerikai į mažesnius tarifus. Bent jau suvienodinti su Jungtinės Karalystės tarifais, o tai yra 10 proc. Aš asmeniškai matau tokį scenarijų kaip gan tikėtiną. Toks scenarijus tenkintų ir didžiąją dalį Europos valstybių, ir atitiktų ES interesus“, – sakė Ž. Mauricas.

Ekonomisto nuomone, Europai dabar veltis į prekybos karą su Amerika būtų labai nepalanku, nes iššūkių ir taip nemažai: neišspręstas karo Ukrainoje klausimas, Kinija užkariauja Europos automobilių rinką ir reikia daugiau pinigų skirti krašto apsaugai.