Vyriausybei trečiadienį leidus Vilniuje paskelbti ekstremaliąją situaciją, kad ji galėtų šilumos gamybai deginti mazutą, Vilniaus savivaldybė penktadienį paskelbė tokią situaciją.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sako, jog dėl smarkiai išaugusių dujų kainų rinkoje savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija penktadienį pasiūlė mieste skelbti ekstremalią situaciją.
„Kadangi padėtis iš tiesų yra kritinė, komisija pasiūlė administracijos direktorei skelbti ekstremalią situaciją“, – pranešime teigė V. Benkunskas.
Pasak savivaldybės, šiuo metu prognozuojama dujų kaina rinkoje siekia 138 eurus už megavatvalandę (MWh) ir yra daugiau nei 3,7 karto didesnė už vidutinę pastarųjų penkerių metų jų kainą (37,1 euro). Tuo metu prognozuojama mažasierio mazuto kaina siekia 46,4 euro.
Vyriausybė trečiadienį papildė ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašą staigiu šilumos kainų augimu, kai prognozuojamas TTF (Nyderlandų – BNS) dujų indeksas yra du kartus didesnis nei reguliuotojo apskaičiuota penkerių metų vidutinė dujų kaina ir dėl to skubiai reikia pakeisti įprastą kuro rūšį.
Anot Aplinkos apsaugos agentūros, paskelbus ekstremaliąją situaciją VŠT nereikės prašyti leidimo deginti mažasierį mazutą. Vis dėlto, pasak V. Benkunsko, Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) vis tiek siekia gauti mazuto deginimui reikalingą taršos leidimą.
VŠT prognozuoja, jog mažasieris mazutas galėtų būti naudojamas oro temperatūrai lauke nukritus iki 8 laipsnių bei veikiant visiems šilumos punktams pastatuose, o jei sutriktų nepriklausomų šilumos gamintojų veikla – ir esant aukštesnei temperatūrai.
VŠT vadovas Gerimantas Bakanas BNS pranešė, kad pirmasis 32 geležinkelio vagonų „LTG Cargo“ sąstatas su mazutu iš Klaipėdos į Vilnių turėtų atvažiuoti šeštadienio naktį. Pasak jo visas „Klaipėdos naftos“ talpyklose dabar saugomas mazutas į Vilnių turėtų būti atgabentas per 7-8 paras.
„Standartiškai traukinys būna apie 60 vagonų ilgio, tai čia partijos bus mažesnės, kad būtų kuo šiltesnis krovinys“, – BNS aiškino G. Bakanas.
Spalio pradžioje Klaipėdos uostą pasiekė penktadalis šiam šildymo sezonui būtino mazuto, kurį VŠT įsigijo iš žaliavų prekybos grupės „Glencore“ Jungtinės Karalystės padalinio „Glencore Energy“.
G. Bakanas praėjusią savaitę BNS teigė, jog sutartis dėl likusios šildymo sezonui būtinos mazuto dalies įsigijimo bus pasirašyta per artimiausias 2–3 savaites.
VŠT ir savivaldybė teigia, jog mažasierio mazuto deginimas būtų laikinas sprendimas, keičiant itin brangias gamtines dujas, kol po metų pradės veikti „Ignitis grupės” valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas.
Skaičiuojama, kad naudojant mažasierį mazutą Vilniuje šilumos kaina spalį sieks 8,9 cento už kilovatvalandę (kWh), tuo metu deginant dujas ji būtų didesnė nei 16 centų už kWh.
VŠT pateiktais preliminariais skaičiavimais, ateinantį šildymo sezoną 56 proc. viso šilumos gamybai sunaudojamo kuro turėtų sudaryti biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šilumos energija, 7 proc. – gamtinės dujos, 36 proc. – mažasieris mazutas, 1 proc. – dyzelinas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
