Miesto apšvietimas yra viena svarbiausių infrastruktūros dalių, daranti įtaką tiek gyventojų saugumui, tiek komfortui. Tinkamai suplanuotas apšvietimas užtikrina geresnį matomumą gatvėse, sumažina eismo įvykių riziką, padeda kurti jaukesnę miesto aplinką bei skatina ekonominį ir socialinį gyvenimą. Tačiau kartu jis gali kelti ir iššūkių – nuo šviesos taršos iki neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir gyvajai gamtai.
Vilnius pastaraisiais metais aktyviai modernizuoja savo apšvietimo tinklą, siekdamas sukurti ne tik efektyvesnį, bet ir išmanesnį apšvietimą. Miesto apšvietimą administruojanti įmonė „Vilniaus apšvietimas“ teigia: „Pasiekėme 97 proc. LED šviestuvų integracijos visame mieste bei atnaujinome 2300 apšvietimo stulpų, užtikrinančių didesnį miesto apšvietimą bei saugumą.“
Modernizacijos tikslas – ne tik pagerinti apšvietimo kokybę, bet ir sumažinti elektros suvartojimą bei šviesos taršą. Pasak „Vilniaus apšvietimo“, per pastaruosius metus sostinėje taip pat buvo įrengta „101 elektromobilių įkrovimo stotelė – tai žingsnis tvaresnio transporto link“, taip pat „įdiegėme 148 išmaniuosius įrenginius, prisidedančius prie efektyvesnio miesto valdymo“.
Vilniaus apšvietimo pokyčiai ir modernizacija
Modernizacija apėmė ne tik gatvių, bet ir kitų viešųjų erdvių apšvietimą. Per pastaruosius metus sostinėje buvo įgyvendinti keli svarbūs projektai:
Kaip dirbtinė šviesa veikia žmogaus sveikatą ir biologinius ritmus?
Miesto apšvietimas ne tik užtikrina matomumą ir saugumą tamsiuoju paros metu, bet ir daro tiesioginę įtaką žmogaus biologiniams procesams. Vienas svarbiausių veiksnių yra spalvinė temperatūra, kuri nulemia, kaip mūsų organizmas reaguoja į šviesą: ar ji padeda išlikti budriems, ar trukdo užmigti.
Skirtingos LED šviestuvų spalvinės temperatūros gali skirtingai veikti žmogaus biologinius ritmus. Vilniuje naudojami šie standartai:
Tačiau šie pasirinkimai turi ir mokslinį pagrindimą. Neuromokslininkė ir miego tyrėja dr. Laura Bojarskaitė paaiškina: „4000K (neutraliai balta šviesa) turi daugiau mėlynosios šviesos komponentų, kurie stipriau slopina melatonino – miego hormono – gamybą. Ši šviesa siunčia signalą organizmui, kad dar yra diena, todėl žmogus gali jaustis žvalesnis, tačiau kartu gali kilti sunkumų užmiegant ar miego kokybė tapti prastesnė.“
Šiltesnės spalvos šviesa, tokia kaip 2700K, yra artimesnė natūraliam saulėlydžio spektrui ir „mažiau slopina melatonino gamybą, todėl yra daug draugiškesnė miegui“.
Naktinis apšvietimas kaip miego sutrikimų priežastis
Nors miesto apšvietimas yra būtinas, netinkamai parinkta šviesa gali sukelti miego sutrikimus, nuovargį ir net ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Pernelyg ryškios šviesos, ypač aukštos spalvinės temperatūros šaltiniai (5000K–5700K), naudojami pėsčiųjų perėjoms, gali padėti užtikrinti matomumą, tačiau taip pat gali prisidėti prie šviesos taršos ir biologinių ritmų sutrikdymo.
Pasak neuromokslininkės, miestai galėtų įvesti tam tikrus apribojimus, pvz., reikalauti, kad po tam tikros valandos reklamos ir pastatų apšvietimas būtų pritemdytas arba išjungtas. Taip būtų sumažinamas dirbtinės šviesos poveikis žmonių cirkadiniam ritmui ir miego kokybei.
Šviesos tarša mieste ir jos mažinimo būdai
Šviesos tarša – viena iš sparčiai augančių aplinkos problemų, apie kurią vis daugiau diskutuojama tiek moksliniuose tyrimuose, tiek miestų planavimo strategijose. Tai nevaldomas, per didelis ar netinkamai nukreiptas dirbtinis apšvietimas, kuris gali sukelti neigiamų pasekmių žmonių sveikatai, gyvajai gamtai ir netgi miestų energetikos išlaidoms.
Viena pagrindinių priemonių, mažinančių šviesos taršą, yra tinkamai nukreiptas apšvietimas. Pasak „Vilniaus apšvietimo“ atstovų, siekiant mažinti šviesos taršą, šviestuvai parenkami su optimaliomis optikomis, kurios efektyviai nukreipia didžiausius šviesos srautus tik į reikiamas apšviesti dangas.
Kita problema – akinimas. Net jei šviestuvai tiesiogiai nešviečia į dangų, jų per didelis ryškumas gali trikdyti vairuotojus ir pėsčiuosius. „Vilniaus apšvietimas“ teigia: „Įsigydami šviestuvus, reikalaujame atitikti ne žemesnę kaip G3 šviesinio intensyvumo klasę, kuri taip pat užtikrina akinimo mažinimą.“
Šviesos poveikis paukščiams ir Vilniaus situacija
Miesto šviesos keičia ne tik žmonių gyvenimo ritmą – jos daro didelį poveikį ir paukščiams, ypač migruojančioms rūšims. Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktorius, vyriausiasis biologas ekspertas Liutauras Raudonikis teigia, kad ryški dirbtinė šviesa sutrikdo paukščių navigaciją, traukia juos link apšviestų objektų ir gali sukelti rimtų ekologinių pasekmių.
„Kai kurios rūšys, ypač stambieji vandens paukščiai, tokie kaip žąsys ar garniai, praskrenda pro ryškiai apšviestas zonas, tačiau mažesni paukščiai, pavyzdžiui, žvirbliniai, dažnai sustoja, pasimeta ir sutrikdo savo migracijos ciklą“, – aiškina ekspertas.
Tai reiškia, kad net jei paukščiai nepatenka į tiesioginę pavojų zoną, jų migracijos maršrutai gali keistis, jie gali vėluoti atvykti į veisimosi vietas arba išsekti, nes nepasiekia įprastų poilsio taškų.
Ryškus naktinis apšvietimas kaip grėsmė paukščiams
Paukščiai natūraliai orientuojasi pagal žvaigždes ir Mėnulį, todėl dideli ryškios šviesos šaltiniai, pavyzdžiui, miestų apšvietimas ar reklaminiai ekranai, gali juos suklaidinti. „Naktiniai migrantai ne tik atsitrenkia į pastatus, bet ir susiduria su elektros perdavimo linijomis, komunikaciniais bokštais bei kitais objektais, kurių nemato dėl ryškios šviesos poveikio“, – pasakoja L. Raudonikis.
Ekspertas atkreipia dėmesį į vadinamąjį „švyturio efektą“, kai paukščiai ima suktis aplink ryškų šviesos šaltinį, kol visiškai išsenka arba atsitrenkia į pastatus ir žūsta. „Ši problema yra gerai žinoma pasaulio didmiesčiuose, kur aukšti apšviesti dangoraižiai tampa paukščių žūties taškais“, – teigia jis.
Kuriose Vilniaus vietose paukščiai gali patirti didžiausią apšvietimo poveikį?
Vilnius vis dar išlieka žalias miestas su gausiomis paukščių populiacijomis, tačiau tam tikros teritorijos gali kelti pavojų migruojantiems ir žiemojantiems paukščiams. „Yra objektai, kurie išskirtinai pritraukia paukščius, pavyzdžiui, šiltamiai, prekybos centrai ar ryškiai apšviesti pastatai“, – aiškina L. Raudonikis.
Ypač jautrios zonos yra tos, kurios yra arti gamtinių teritorijų, kur natūralus paukščių migracijos kelias:
„Svarbu vengti ryškaus apšvietimo šalia gamtinių teritorijų, ypač ten, kur paukščiai ilsisi arba migruoja“, – pabrėžia ekspertas.
Ką rekomenduoja ekspertai dėl paukščiams draugiško apšvietimo?
Daugelis pasaulio miestų jau pradeda taikyti paukščiams draugišką apšvietimą, ribodami šviesos intensyvumą ir nukreipdami šviesos srautą taip, kad jis nesikirstų su paukščių migracijos keliais. Pasak L. Raudonikio, reikėtų vengti ryškių šviesų, ypač ten, kur jos gali būti matomos iš aukščiau, – ant pastatų stogų, prie paukščių migracijos zonų, virš tiltų ar atvirų teritorijų.
„Paukščiai gamtoje turi nusistovėjusius ritmus, kurių trikdyti dirbtine šviesa nereikėtų. Maksimaliai sumažinus ryškius dirbtinės šviesos šaltinius jautriose zonose, būtų galima išvengti neigiamo poveikio paukščių populiacijoms“, – pabrėžia L. Raudonikis.
Kaip gyventojai gali apsisaugoti nuo šviesos taršos namuose?
Šviesos tarša daro poveikį ne tik viešosioms erdvėms, bet ir žmonių namams. Ryškus gatvių apšvietimas, reklaminiai ekranai ar net kaimynų šviestuvai gali trukdyti miego kokybei, sutrikdyti cirkadinį ritmą ir ilgainiui paveikti sveikatą. Neuromokslininkė ir miego tyrėja dr. L. Bojarskaitė pabrėžia: „Paprastai pasakius – reikia mažinti dirbtinę šviesą vakarais ir stengtis, kad ji nesklistų žmonėms į miegamuosius per langus.“
Efektyvūs būdai apsisaugoti nuo dirbtinės šviesos poveikio
Jei gatvės žibintai ar reklaminės šviesos patenka į jūsų miegamąjį, tai gali turėti rimtų pasekmių jūsų miegui. Dr. L. Bojarskaitė paaiškina: „4000K ar net šaltesnės LED lempos skleidžia daug mėlynosios šviesos ir vakare gali trikdyti melatonino gamybą. Vietoj jų reikėtų rinktis šiltesnio spektro apšvietimą (pvz., 2700K), kuris mažiau veikia miego hormonus.“
Kadangi daugelio miestų apšvietimas dar nėra pritaikytas šiems standartams, gyventojams tenka ieškoti individualių sprendimų:
Ne visi užuolaidų ar žaliuzių tipai efektyviai blokuoja šviesą, todėl verta rinktis specialiai šiam tikslui pritaikytus sprendimus. Dr. L. Bojarskaitė taip pat atkreipia dėmesį į technologinį aspektą: „Ekranai natūraliai skleidžia daug mėlynosios šviesos, todėl vakare verta naudoti „naktinį režimą“ arba mažinti ekranų naudojimą prieš pat miegą.“
Ar galima kreiptis į savivaldybę dėl per ryškios gatvės šviesos?
Jeigu gatvės žibintai tiesiogiai šviečia į jūsų langus ir trukdo miegoti, galima kreiptis į savivaldybę arba miesto apšvietimo tarnybą. Kai kuriais atvejais galima prašyti, kad būtų pakeistas šviestuvas į mažesnio intensyvumo ar šiltesnio spektro (pvz., 2700K) variantą, kad būtų įrengti kryptiniai gaubtai, kad šviesa neplistų į šalis ir į viršų. Tam tikru paros metu apšvietimas būtų pritemdytas ar išjungtas.
Neuromokslininkė teigia: „Miesto valdžia galėtų organizuoti informacines kampanijas apie sveikesnius apšvietimo įpročius, patarti gyventojams vakare riboti ekranų naudojimą, rinktis šiltesnę šviesą namuose ir prisidėti prie bendros šviesos taršos mažinimo.“
Šviesos tarša vis dar nėra plačiai aptariama problema, tačiau vis daugiau miestų imasi priemonių ją spręsti. Gyventojai taip pat gali prisidėti prie pokyčių, reikalaudami draugiškesnio apšvietimo savo gyvenamojoje aplinkoje.
