Nors senovės graikai perėmė daugybę inovacijų iš senųjų kultūrų, pavyzdžiui, Egipto, Babilono ar Finikijos, jie ne tik pakėlė tai į visiškai naują lygį, bet ir sukūrė keletą fenomenų, kurie sudaro europinės civilizacijos ir kultūros šerdį. Vienas iš tokių fenomenų yra filosofija. Todėl, kaip sako Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto profesorius Naglis Kardelis, graikų dėka mes galime lengviau ieškoti gyvenimo prasmės.
Senovės Graikijos filosofija nepranokta
Antikinė filosofija savo pobūdžiu yra holistinė. Tai reiškia, kad ji mąsto apie išmintį, kelia klausimus apie tikrovę, žmogaus būties prasmę ir žmogaus gyvenimo tikslą. O šiuolaikinėje filosofijoje labiau sprendžiamos praktinės problemos.
„Aš galėčiau padaryti tokią skirtį tarp problemų, kurios iškyla žmogaus gyvenime. Graikiško tipo filosofijai pats pasaulis, pati būtis yra problemiška, dėl to jie klausia apie gyvenimo, apie būties prasmę, o šiuolaikinė filosofija ganėtinai problemiškai sprendžia mūsų gyvenime kylančias problemas.
Tai čia yra esminis požiūrio skirtumas. Šiuolaikinė filosofija tokia labiau orientuota į technologijas, praktiką ir apčiuopiamumą, o graikai labiau teoretikai“, – laidoje „Gyvenimo ritmu“ pasakojo laidos pašnekovas.
Nepaisant skirtumų tarp šių dviejų filosofijų, graikų filosofija nėra nei geresnė, nei blogesnė už šiuolaikinę filosofiją, sako N. Kardelis.
„Negalime sakyti, kad pranokome Platoną, Aristotelį, Sokratą ar Heraklitą. Mes esame jų filosofinių tekstų skaitytojai, interpretuotojai ir mes kartu su jais ir toliau galime mąstyti apie pasaulį. Jie mus įkvepia, o jų filosofija atranda savo vietą mūsų mąstymo lauke. Todėl šia prasme filosofija nėra pasenusi, ji yra šiek tiek kitokia“, – teigia profesorius.
Graikų filosofijos trejybė
Ryškiausi senovės graikų filosofai yra Sokratas, Platonas ir Aristotelis – dar kitaip žinomi graikų filosofijos trejybės pavadinimu. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesoriaus teigimu, Platonas, ko gero, yra pats originaliausias mąstytojas, kurio filosofijoje atsispindi iki tol egzistavusių filosofų mąstysena.
Jis kai kuriuos elementus perėmė ir iš Permanido, ir iš Pitagoro, ir net iš Demokrito, kuris kartais yra vertinamas kaip Platono oponentas. O Aristotelis, pasak N. Kardelio, yra pats universaliausias tarp senovės graikų filosofų. Jo filosofija kai kuriais atžvilgiais oponuoja Platono filosofijai, tačiau ne visada.
Vis dėlto Platono nebūtų be Sokrato, o Aristotelio be Platono ir Sokrato. „Tai jie tiesiog pratęsė vienas kito mintį ir kai kuriais atžvilgiais ją pakeičia ir modifikuoja“, – sako N. Kardelis.
Ko išmokome iš Senovės Graikijos filosofijos?
Svarbiausia, iš šių ir kitų Senovės Graikijos filosofų mes išmokome pagarbos žmogui, pamatinėms jo teisėms, atsakomybėms, laisvei ir autonomijai. Nors krikščionybė yra civilizacijos pamatas, kartu graikai mokė ir kritinio mąstymo. Anot N. Kardelio, karo Ukrainoje kontekste svarbiausia vertybė, kurią mes perėmėme iš graikų, yra laisvės aspektas.
„Graikai išmokė mus gerbti individą. Be abejo, graikai gerbė tą žmogų, kuris yra dorybingas pozityvia prasme, kuris stengiasi ir sugeba pasiekti. Tas mąstymas apie žmogų yra kažkas naujo palyginti su senosiomis Rytų kultūromis. Graikai taip pat išmokė mus sveiko proto, kliautis savo galva, savo pažiūromis, nesureikšminti madų, nežiūrėti, kas kaip mąsto, kas kaip sako.
Buvo mokoma saikingo požiūrio į dalykus, kurie mus supa, stengiamasi nesureikšminti kraštutinumų, kviesta laikytis vidurio visose gyvenimo srityse. Tai reiškia, kad tai yra visiškai unikalus graikų dalykas ir jiems mes turime padėkoti“, – aiškino ekspertas.
Kaip sako N. Kardelis, vertybiškai europiečių mąstysena skiriasi nuo kitų kultūrų ir didele dalimi graikai nulėmė tą kitoniškumą.
