Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas spalio pradžioje pareiškė, kad šildymas mieste bus įjungtas po dviejų savaičių – meras tęsia tradiciją rudenį pašaldyti vilniečius.
Nors lauke temperatūra visoje Lietuvoje daugmaž vienoda, kitose savivaldybėse gyventojai jau gali džiaugtis šiltais namais.
Apie šildymo sezono pradžią jau paskelbė Panevėžio ir Šiaulių miestų bei Kauno, Jonavos, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Tauragės ir Vilniaus rajonų savivaldybės.
Šalčiui nesitraukiant galiausiai Vilniaus valdžia persigalvojo ir penktadienį pradėjo šildyti švietimo ir gydymo įstaigas, bet daugiabučių gyventojai šilumos dar turės palaukti.
Vilniaus savivaldybė tradiciškai neskuba pradėti šildymo sezono, bet jį užbaigia visuomet kaip įmanoma skubiau.
Šį pavasarį V. Benkunskas pirmasis iš didžiųjų miestų merų nusprendė išjungti šildymą, o pats išvyko į šiltus kraštus.
Sprendimas baigti šildymo sezoną atšauktas tik po to, kai sugrįžus žiemiškiems orams to viešai pareikalavo gyventojai ir politikai.
Ne tik orai, bet ir pinigai
Šildymo sezono pradžia, atsižvelgiant į faktinę lauko oro temperatūrą, Lietuvos savivaldybėse nustatoma merų potvarkiais.
Dažniausiai tai daroma, kai tris paras vidutinė lauko temperatūra būna žemesnė nei 10 laipsnių.
Kodėl Vilnius kasmet šaldo gyventojus ir neskuba pradėti šildymo sezono, klausimų nekyla – taip taupomos miesto biudžeto lėšos, skiriamos savivaldybės išlaikomų įstaigų šildymui ir gyventojų kompensacijoms.
Mat nuo tos dienos, kai paskelbia apie šildymo sezono pradžią, savivaldybė pradeda mokėti kompensacijas ir skirti lėšas mokymo ir kitų įstaigų šildymui.
Atvirkščiai, kai sezonas mero potvarkiu baigiamas, šie pinigai lieka miesto biudžete.
Praėjusį 2023–2024 m. šildymo sezoną vien šildymo kompensacijoms Vilniaus miesto savivaldybė išleido apie 7 mln. eurų.
Kompensacijas gavo 40,1 tūkst. gyventojų, iš jų 92 proc. naudojosi centralizuoto šildymo sistema.
2024–2025 m. šildymo sezonui Vilniaus miesto savivaldybė gyventojų šildymo kompensacijoms planuoja išleisti apie 8,5 mln. eurų.
Komandinės sistemos atgyvena
Jau seniai kalbama, kad metas atsisakyti komandinės sistemos, kai sprendimą dėl centralizuoto šilumos tiekimo į namus priima politikai. Juolab kad techninės galimybės leidžia įjungti ir išjungti šilumą automatiškai be jokių potvarkių.
Manoma, kad patalpų šildymas neturėtų priklausyti nuo lauko oro temperatūros, o kaip daugelyje Vakarų šalių – patalpose nuolat palaikoma 18–20 laipsnių temperatūra.
Lietuvoje beveik visur yra įrengti automatizuoti prietaisai, kurie matuoja lauko ir vidaus temperatūrą ir gali šildyti tiek, kiek reikia, ir tada, kada reikia.
„18–20 laipsnių patalpose turi būti išlaikoma. Priešingu atveju tai jau yra žmogaus teisių pažeidimas“, –mano Lietuvos šilumos tiekimo asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Tačiau tokia gyventojams patogi tvarka netinka valdininkams ir jie to neslepia.
Vilniaus savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas yra viešai pripažinęs, kad techniškai įmanoma tvarka sujauktų savivaldybės biudžetą, nes kompensacijos gyventojams skaičiuojamos ir mokamos nuo „oficialios“ šildymo sezono pradžios ir pabaigos.
Vis dėlto K. Karosas sutiko, kad klausimą reikėtų spręsti: „Tikrai reikėtų grįžti prie to klausimo, ir jau ne pirmus metus šnekame, kada savivaldybė neturėtų reguliuoti gyventojams, kada pradėti šildymą, kada baigti, o viskas turėtų būti užtikrinama pagal poreikį.“
V. Lukoševičius situaciją, kai į daugiabučius ir visuomeninės paskirties pastatus centralizuotai netiekiama šiluma, nors viduje sunku ištverti šaltį, laiko nenormalia.
Energetiko nuomone, meras turi ne tik taupyti pinigus kompensacijoms už šildymą, bet ir palaikyti higienines sąlygas gyvenamose patalpose.
Techninis ir politinis sprendimas
Modernizuota centralizuoto šildymo sistema veikia taip, kad paleisti ar išjungti šildymą bet kuriuo metų laiku techninių kliūčių nėra.
Daugelio miesto daugiabučių šilumos punktai yra atnaujinti, todėl lauko temperatūrai pasiekus apie 10 laipsnių šilumos, jie gali įsijungti automatiškai, o nukritus žemiau šios ribos, išsijungti.
„Čia yra sovietinis supratimas. Anuomet buvo centralizuotai reguliuojama temperatūra visiems pastatams ir tuomet tiesiog nebuvo kitos išeities, nes tokios buvo primityvios technologijos ir namai būdavo perkaitinami pavasarį. Bet grupinės boilerinės, kurios tai darė, seniai panaikintos. Šildymo reguliavimas perkeltas į pastatus.
Individualūs šilumos punktai ruošia karštą vandenį ir šildymą reguliuoja kiekvienam pastatui atskirai. Ir „oficialiai“ pradėti, ir baigti šildymą visiškai nėra prasmės. Skandinavai, pavyzdžiui, visą vasarą leidžia vandeniui cirkuliuoti, nes šilumos punktuose esantys reguliatoriai, kurie matuoja temperatūrą lauke ir patalpose, automatiškai uždaro šildymą, jeigu jo nereikia.
Nereikia nieko sukinėti. Yra automatizuoti šilumos punktai. Tai čia sovietinis reliktas ir visiškas nesusipratimas, kai savivaldybė sprendžia, kada įjungti šildymą ir kada išjungti“, – mano ekspertas.
V. Lukoševičiaus nuomone, tai daroma tik kompensacijų ir kitų lėšų taupymo sumetimais.
Šilumininkai esą daug kartų siūlė dabartinę tvarką keisti, bet nebuvo išgirsti – turbūt dėl siekio taupyti kompensacijoms skirtas lėšas.
Meras šildėsi, kai vilniečiai šalo
Alfa.lt primena, kad šiemet Vilniaus meras V. Benkunskas šaldė vilniečius ir pavasarį, kai sugrįžus žiemai ne vienas dėl to net pasigavo ligą.
Vilniuje – vieninteliame iš didžiųjų miestų – šildymas išjungtas balandžio 9 d. dar nesulaukus žiemos galutinio atsitraukimo.
Kituose didžiuosiuose miestuose radiatoriai, priklausomai nuo temperatūros, kaitino visą šį laiką.
Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų gyventojai nepatyrė tokio diskomforto kaip vilniečiai, kurių namuose antrą balandžio savaitę temperatūrai smarkiai kritus pasidarė per šalta.
Vieną balandžio pirmadienį sostinę nuklojus sniegui, miesto tarybos nariai iš pat ryto pradėjo atakuoti merą, administracijos direktorių, Vilniaus šilumos tinklus, reikalaudami reaguoti į situaciją mieste, kai už langų žiema, o radiatoriai pastatuose šalti.
Buvo paviešintas vilnietės, kuri piktinosi, kad nėra atnaujintas daugiabučių namų šildymas žymiai atšalus orams, laiškas. Moteris priminė apie pasekmes sostinėje susidarius nepriimtinai situacijai.
„Gyventojai patiria daug nepatogumų, o daugelis susirgo. Greičiausiai taupant socialinės paramos išlaidas šildymui, padaryta žala vilniečiams“, – rašė ji.
Nepaisant to, kad kelis kartus užtikrino, jog šildymo, nepaisant vėsių orų, neatnaujins, Vilniaus valdžia galiausiai atsitraukė ir balandžio 9 d. vėl pradėjo tiekti šilumą į gyvenamuosius namus.
Sostinės opozicijai priklausantys politikai šaipėsi iš mero, kuris per pirmuosius kadencijos metus šešis kartus ėmė atostogas ir beveik trečdalį laiko praleido komandiruotėse, „į šiltus kraštus“ išvyko išjungęs šildymą miestiečiams.
Nelaukdami mero sugrįžtant gyventojai patys ėmėsi iniciatyvos: teise atsinaujinti šilumos tiekimą pasinaudojo apie 20 proc. daugiabučių namų.
Anksčiau savivaldybė neigė, kad prašančių atnaujinti šildymą yra daugiau, nei įprasta.
Tiek meras, tiek kiti valdininkai mėgsta aiškinti, kad daugiabučių gyventojai gali patys, nelaukdami valdžios potvarkių, pradėti šildyti savo namus.
Iš tikrųjų toks nuolat kartojamas patarimas yra neracionalus ir praktiškai neįgyvendinamas.
Mat dėl kelių dienų ar poros savaičių gyventojams tenka organizuoti didžiulį darbą: kažkas turi parodyti iniciatyvą, žmonės turi susiburti, balsuoti.
Mūsų patirtis rodo, kad atšalus tik vienas kitas pastatas pradedamas šildyti susiorganizavus patiems gyventojams.
Šildymo sezono pradžia Vilniuje
Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė
