Sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei užsiminus apie menką jos kuruojamos srities pasiruošimą karinėms grėsmėms, reikalingi darbai bus paskirstyti ir kitoms ministerijoms. Pasak ministrės patarėjo Skirmanto Krunkaičio, veiksmų žada imtis tiek Krašto apsaugos, tiek Vidaus reikalų ministerijos.
„Šis prioritetas yra išskaidomas po suinteresuotas ministerijas, priskiriant tam tikrus veiksmus prie Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų“, – trečiadienį vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje pristatė S. Krunkaitis.
Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) anksčiau deklaravo vieną iš šešių pagrindinių prioritetų skirsianti būtent sveikatos priežiūros sistemos pasirengimui galimoms grėsmėms, nuo šiol tvarka keisis.
„Vakar Vyriausybės kanceliarijoje vyko pasitarimas dėl mūsų šešių identifikuotų prioritetų. Dėl pasirengimo civilinėms ir kitoms grėsmėms yra diskusijų, kaip jis turėtų atrodyti ir kur turėtų būti, tai šiuo atveju jis nebėra išskiriamas, kaip atskiras (Sveikatos ministerijos – ELTA) prioritetas“, – komiteto posėdyje aiškino M. Jakubauskienė.
Todėl, anot ministrės patarėjo, pirmiausia bus siekiama susitarti dėl ministerijų atskaitomybės zonų.
„Pirmas dalykas, ką turime padaryti – sutarti tarp ministerijų, kaip dirbsime. Susitarimo procesas vyksta šiuo metu. Iki savaitės pabaigos turėtume apsibrėžti, kaip įgyvendinsime šiuos veiksmus“, – nurodė S. Krunkaitis.
Nors, anot jo, „šis prioritetas ir išplaukia iš SAM darbotvarkės“, ministerija yra užsibrėžusi išspręsti vaistinių veikimo grėsmių atvejų klausimą.
„Pirmiausia turime išspręsti higieninius klausimus – parengti, paruošti, reglamentuoti algoritmą, kaip įvairių grėsmių metu veiks vaistinės. Taip pat – kokia yra sąveika ir veiksmai pirminės grandies. Kalba eina apie slaugytojus, šeimos gydytojus. To dabar neturime“, – akcentavo S. Krunkaitis.
„Taip pat, remdamiesi kariniu patarimu, turime atlikti sveikatos apsaugos sistemos inventorizaciją ir kryptingai nukreipti resursus į galimai daugiau svarbias gydymo įstaigas, kurios sugertų didesnį krūvį X atvejo metu. Omenyje turime turėti regionines ligonines, kurios turėtų sugerti tam tikrą problemos krūvį“, – pridūrė jis, vardindamas konkrečius užmojus, susijusius su ligoninėms skiriamais generatoriais, vandens gręžiniais, šilumos, elektros bei ryšio užtikrinimu.
Be to, M. Jakubauskienės patarėjo teigimu, didelį dėmesį planuojama skirti personalo, pavyzdžiui, paramedikų ir slaugytojų paruošimui galimoms grėsmės.
Apie tai, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos pasiruošimas karinėms, hibridinėms ir civilinėms grėsmėms nėra tinkamas M. Jakubauskienė užsiminė praėjusią savaitę.
