Pastaruoju metu vis dažniau kalbame, skaitome ir ieškome informacijos emocinės sveikatos tema. Jeigu anksčiau mūsų kūnas ir su juo susiję negalavimai rūpėjo labiau negu tai, kas vyksta mūsų galvose, dabar jau pradedame suprasti kūno ir minčių ryšį. Tai yra priežastis, kodėl vis dažniau emocinė gerovė tampa svarbesnė už ekonominę, kodėl ieškantys pagalbos ne vieną mėnesį laukia eilėje pas psichologą ar psichoterapeutą.
Psichologė-psichoterapeutė, socialinių mokslų daktarė Agnė Matulaitė sutinka, kad ieškančių, kaip emociškai atsigauti, pakilti šiuo metu tikrai yra daug. „Daugelis šiomis dienomis klausia manęs, kaip išgyventi, kai niūruma, gal metų laiko, gal laikmečio, o gal sielos, tarsi pakilti neleidžia. Daug kas netgi prašo tiesiog pasakyti tris, penkis ar kažkokį kitą skaičių stebuklingų dalykų, kurie padėtų susigrąžinti kontrolės savo gyvenime jausmą.“
Mokslų daktarės teigimu, jeigu stabilią emocinę būseną pavyktų palaikyti vien tik paprastais būdais, tokiais kaip sportas, sveika mityba ir kt., visi jau seniai juos naudotų. Anot jos, nors žmonės ir klausia, ką ir kaip daryti, tačiau „ir patys kažkuriame lygyje supranta, kad jei tokie paprasti dalykai kaip kito žmogaus pasakymas „dabar eik ir pakvėpuok“ ar „sveikai valgyk ir daug mankštinkis“, „ar gerk šiltas arbatas“ tikrai paskatintų taip ir elgtis bei grąžintų mums kontrolės jausmą, visi jau seniai ir be pasakymo tai darytume.“ Tačiau iš karto priduria, „juk taip nesielgiame, tiesa? Juk skundžiamės, bet persidirbame, kartais persivalgome, sėdime prie ekranų ir ne tik akis, bet ir savo širdį varginame.“
Į klausimą, kodėl mes, atrodytų, sąmoningai su savimi taip elgiamės, psichologė atsako: „Ne viskas racionalu, kad ir kaip paprastai pasaulį matyti norėtųsi. Mums kartais tiesiog reikia liūdesio, nerimo, netgi skausmo, kad gyvi pasijustume. Labiausiai šiuo momentu. Tad kartais renkamės santykius, kuriuose jau iš anksto nujaučiame, kad kentėsime. Renkamės gyvenimo stilių, kuris visiškai numanomai nuves į giliausią nuovargį. Tačiau gal pasąmoningai tikimės ir jaustis reikalingi, ir sulaukti dėkingumo. Tuo siekiame patenkinti savo gyvenimo prasmingumo išgyvenimą.“
Psichoterapeutė priduria, kad tikrai ne visi mes siekiame vien nuolatinio džiaugsmo ar laimės gyvenime. „Kai kam iš mūsų tai gana tuščias dalykas atrodo. Kaip ir gyvenimas vien cukruje, atsisakius druskos ar prieskonių atrodytų. Tad nieko tokio, jei ir tęsite tai, ką darote. Tačiau suprasti, kas už to slypi, iš tiesų verta.“
A. Matulaitė nori paskatinti kiekvieną suprasti, kad jausti įvairiausias emocijas yra normalu, bei pabrėžia, kaip svarbu mokytis suprasti, iš kur ir kodėl jos kyla, o ne iš karto ieškoti būdų, kaip nuo jų pabėgti. Nėra vieno būdo, tinkančio visiems, todėl visuomet naudinga išgirsti, ką daro tie, kurie jau atrado, kas padeda judėti į priekį, jau žino, kaip krizę paversti galimybe. „Moters Vizijos“ komanda kviečia visus įkvėpimo semtis iš stiprių, charizmatiškų asmenybių bei patyrusių motyvatorių, kurie savo gyvenime, ko gero, jau išgyveno didžiausias įmanomas krizes.
Jau kitų metų kovo 8 d. „Žalgirio“ arenoje vyksiančioje konferencijoje tema „Drąsa gyventi ir veikti“ pranešimus skaitys verslo, meno ir mokslo atstovai, tarp kurių – pats garsiausiais pasaulyje motyvatorius Nickas Vujicicius, garsus atletas, Gineso rekordininkas Markas Beaumontas, vienas žymiausių Lietuvos verslininkų Ilja Laursas, psichologė-psichoterapeutė, socialinių mokslų daktarė Agnė Matulaitė ir daug kitų nuostabių Lietuvos ir užsienio pranešėjų.
NaPrieš 807 d.
+90
