Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, jog prieš vasario 24 d. invaziją į Ukrainos teritoriją tvyrojo įvairios nuomonės dėl įtampos. Anot jo, iš pradžių Vokietija norėjo greitai sužlugdyti Ukrainą, o Prancūzija invaziją neigė iki tol, kol Rusijos kariai peržengė sieną. Apie tai rašo Dailymail.co.uk.
B. Johnsonas interviu CNN išskyrė tris svarbiausias ES valstybes. „Vienu metu Vokietija laikėsi nuomonės, jog viskas turėtų baigtis greitai, o Ukraina būtų priversta pasiduoti. Maniau, kad tai – katastrofiškas požiūris, tačiau galiu suprasti, kodėl jie šitaip manė“, – nuogąstavo buvęs JK premjeras.
Po V. Putino invazijos į Ukrainą pradžios Vokietija stengėsi sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos, tačiau šaliai vis dar gresia šalta žiema: gali nutrūkti elektros energijos tiekimas.
Neutralūs prancūzai ir italų dujos
B. Johnsonas pridūrė, jog karo veiksmus Ukrainoje prancūzai neigė iki pat paskutinės akimirkos. „Ne veltui Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo kritikuojamas dėl savo elgesio krizės akivaizdoje. Juk jis lankėsi Kremliuje likus vos kelioms savaitėms iki įsiveržimo į Ukrainą“, – aiškino politikas.
Buvęs britų premjeras pridūrė, jog Mario Draghi vadovaujama Italijos vyriausybė iš pradžių nurodė, jog negalės palaikyti bendros ES pozicijos, nukreiptos prieš Rusiją, nors vėliau laikraščiui „La Repubblica“ teigė turinti bendrą viziją su visomis Sąjungos narėmis.
„Italijos nenoras yra susijęs su šalies priklausomybe nuo rusiškų dujų. Vakarai greitai suprato, jog su V. Putinu negalima derėtis, reikia bendro fronto. Galima sakyti, po invazijos pradžios ES susitvarkė puikiai, todėl atiduodu pagarbą tam, kaip buvo elgtasi su ekonominės ir politinės bendrijos narėmis“, – apibendrino situaciją B. Johnsonas.
Vis dėlto Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai atsisakė komentuoti B. Johnsono pareiškimus, o Eliziejus neatsakė į prašymus.