Gyvenimas | Virtuvė | 6 min.

Riešutai iš savos lysvės

Sekundė
2024 m. kovo 10 d. 14:00
Pas mus arachius patariama auginti iš daigų, antraip sėjos tektų laukti, kol dirva sušils iki mažiausiai 15 laipsnių ir visiškai praeis šalnų grėsmė. | Bendrovė
Susiję straipsniai

Tai, kad arachius vadiname riešutais, yra visuotinai priimtina klaida. Papratimas, dėl kurio pačiai kultūrai nei šilta, nei šalta, o štai mums – gerokai aiškiau, apie ką kalba.

Valgomasis arachis – pupinių šeimos vienmetis žolinis augalas. Jo vaisiai – išsipūtusios ankštys su sėklomis viduje – dar užuomazgų stadijoje nulinksta prie žemės ir tiesiog įsirausia į ją (šis reiškinys botanikoje vadinamas geokarpija). Todėl arachiui ir prilipo toks pavadinimas: žemės riešutas.

Naudingi ir žmogui, ir žemei

Pasaulio mastu arachiai nepaprastai svarbi žemės ūkio kultūra, kurią žinojo ir dėl aliejingų sėklų augino dar senovėje Peru gyvenę indėnai.

Dabar gi arachiai masiškai auginami Kinijoje, Indijoje, JAV, Vidurinėje Azijoje ir kai kuriose Afrikos valstybėse.

Vertinami žemės riešutai ne tik dėl maistingumo (arachiuose labai daug lengvai pasisavinamų baltymų, svarbiausių vitaminų, organinių rūgščių ir sveikų mono- bei polinesočiųjų riebalų). Jie išsiskiria gausybe naudingų savybių.

Nereiklų vienmetį paprasta auginti ir auga jis labai greitai net dirvose, pernelyg skurdžiose kitoms kultūroms. Be to, augdami arachiai tą dirvą dar ir saugo nuo erozijos bei papildo azotu.

Taigi, nepaisant egzotiškos kilmės, arachių įmanoma užsiauginti ne tik lovelyje ant palangės, bet ir sode. Užimti vietos šiltnamyje tam net nereikės – pakaks lauko lysvės.

Svarbu tik viską daryti taisyklingai.

Ne visai paprasta žolė

Arachiai – ne tik pupų ir žirnių, bet ir liucernos, lubinų, dobilų, daugybės kitų pupinių augalų giminaičiai. Nors priskiriami žoliniams, jie užaugina pakankamai tvirtus bei plačiai besikerojančius 40–70 cm aukščio kupstus.

Dirvos paviršiuje nusvirę gležni it dobilų lapeliai irgi neatspindi po žeme išsiraizgiusios galingos, į kiaulpienių panašios šaknies (kai kurių rūšių arachiai išvis auga kaip žeme šliaužiančios lianos, per visą ilgį apaugusios ankštimis).

Apgaulingai lepūs atrodo ir rausvai geltoni arba balti arachių žiedeliai.

Jie skleidžiasi liepos pradžioje ir žydi iki pat vėlyvo rudens (kiekvienas žiedelis „gyvena“ tik apie parą).

Įdomu, kad arachiai krauna trijų tipų žiedus: ankstyvuosius, atvirus, turinčius ilgo vamzdelio pavidalą ant pagrindinių stiebų. Po apdulkinimo tie žiedai suformuoja adatos pavidalo organą ginoforą, kuris leidžiasi į žemę iki 10 cm ir subrandina sėklas – žemės riešutus. Kiti žiedai kraunami ant šoninių stiebų ir primena trumpus vamzdelius. Treti žiedai yra uždari ir neturi ginoforų.

Patekęs į žemę, ginoforas išsidėsto horizontaliai. Ten arachio vaisiai (ankštys) užauga iki 2–6 cm ilgio ir kiekviena subrandina 1–6 sėklas – vadinamuosius riešutus.

Visą tą laiką augalą būtina nuolat apkaupti bei atsakingai laistyti.

Rudens pradžioje arba viduryje prasideda arachių kasimas, labai panašus į bulviakasį. Vienas augalas gali subrandinti iki 40 ankščių, arba 400–500 g riešutų.

Mėgsta namų sąlygas

Yra keli šimtai žinomų arachių rūšių, tačiau auginti mūsų klimato sąlygomis – tuo labiau lauko lysvėse, – svarbu pasirinkti aklimatizuotąsias.

Nors, kaip sako žinovai, galima imti ir pabandyti susidaiginti pirktinių riešutų. Svarbu, kad būtų niekuo neapdoroti ir stambesni. Arachių gimtinė – Pietų Amerika, todėl jiems labiausiai patinka augimo sąlygos kaip namuose: lengva puri dirva, daug šviesos, drėgnas oras ir aukšta temperatūra.

Pas mus arachius patariama auginti iš daigų, antraip sėjos tektų laukti, kol dirva sušils iki mažiausiai 15 laipsnių ir visiškai praeis šalnų grėsmė. O su tokiomis trumpomis vasaromis kaip lietuviškos, 120–150 dienų vegetacinio periodo žemės riešutai gali tiesiog nespėti subręsti.

Daigams arachiai sėjami pavasario vidury. Prieš tai pageidautina porai valandų užmerkti riešutus šiltame vandenyje.

Terpiami arachiai į labai purų lengvą substratą (pavyzdžiui, humuso, daržo žemės, durpių ir pjuvenų mišinį santykiu 2:1:1:1). Gylis turėtų būti per pusantro riešuto.

Po to sėjinukai gausiai palaistomi ir uždengiami plėvele arba stiklu, kol sudygs.

Draugėn su pomidorais

Daiginami arachiai šviesoje, ne mažesnėje kaip 18–20 laipsnių temperatūroje.

Maždaug 10–12 dieną pasirodo daigeliai. Dar po savaitės jau galima pradėti juos reguliariai (kas 10 dienų) tręšti. Tarkime, pakaitomis pelenais ir kompleksinėmis trąšomis daigams. Paaugę arachių kupsteliai persodinami vasaros pradžioje.

Jei ketinate juos auginti ne šiltnamyje, o atvirame grunte, parinkite pačią aukščiausią, sausiausią, saulėčiausią ir kuo geriau nuo vėjų apsaugotą sklypo vietą. Idealus variantas tokiai kultūrai – šiltlysvė. Jeigu neįsirengėte tokios iš anksto, galima apsieiti ir su paprasta.

Tik svarbu nepamiršti prieš tai jos žemę pagerinti kompostu arba humusu (4–6 kg vienam kvadratiniam metrui), 20–30 g fosforo ir kalio trąšų bei 200 g pelenų kvadratiniam metrui.

Lysvėse arachiai sodinami šachmatiškai tarp eilių paliekant 50–70 cm atstumą ir 25–30 cm tarpelius tarp augalų eilėje. Auginant lauke sodinukus vertėtų iš pradžių dengti agro- arba polietileno plėvele (ant lankų), o orams visiškai sušilus – dangą nuimti.

Šiltnamyje arachius galima drąsiai įkurdinti augesnių daržovių papėdėje. Pavyzdžiui, kartu su indeterminantinių veislių pomidorais – juk vegetacijos proceso metu šie vis tiek netenka apatinių lapų.

Optimali temperatūra arachiams yra 22–28 laipsniai. Jeigu termometrų stulpeliai nukrenta žemiau 15 arba pakyla aukščiau 30 laipsnių žymos, pastebimai sulėtėja augimas.

Laistyti arachius reikia nuosaikiai, užtat ravėti, judinti žemę ir kaupti – reguliariai, kas tris savaites. Labai svarbu, kad žemė po arachių kupstais būtų visada puri ir nuosaikiai drėgna.

Saugoti nuo pelėsių

Arachių derlius subręsta rugsėjo–spalio mėnesiais. Šios fazės pradžią lengva pastebėti, nes kupsteliai liaujasi žaliuoti – pradeda džiūti, lapai nugelsta. Tai ženklas, kad augalai eikvoja paskutines jėgas vaisiams po žeme nokinti. Tokiu metu reikia visiškai nutraukti bet kokį tręšimą ir mažiau laistyti (bet jokiu būdu neleisti žemei visiškai išdžiūti).

Kai tik kupsteliai nunyksta, laikas kasti derlių. Atsargiai šakėmis iškelti žemėn įsiraususias ankštis ir 1–2 savaitėms padėti džiūti (paguldyti arba pakabinti šaknimis žemyn sausoje ir vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje).

Praėjus porai savaičių ankštys nuskinamos ir toliau džiovinamos, tik jau šilumoje. To nepadarius didelė tikimybė, kad žemės riešutai pradės pelyti, nes bus dar per švieži ir minkšti. Todėl patariama juos suberti kad ir ant metalinio padėklo ir padėti ant radiatoriaus, krosnelės ar saulėkaitoje. Paprastai praeina dar pora savaičių, kol riešutėliai sukietėja, jų raudona odelė išdžiūva ir atšoka.

ALFA.TV REKOMENDUOJA
Straipsnio komentarai (0)
Jūsų vardas
Jūsų nuomonė
 .

Kultūros ministro komandą papildė patarėja ryšiams su visuomene R. Vaičiulytė
Politika | 2 min.
I. Hofmanas: Pieno įstatymą kursime iš naujo įtraukdami visas jo gamybos grandinės dalis
Politika | 3 min.
Baiminantis snukio ir nagų ligos protrūkio, Vokietijoje nurodyta skersti naminius gyvulius
Pasaulis | 2 min.
Pietvakarių Japonijoje įvyko 6,9 balo žemės drebėjimas, paskelbta cunamio grėsmė
Pasaulis | 2 min.
Teismas ūkininką pripažino kaltu dėl ūkyje dirbusio vyro žūties
Teismai | 2 min.
Virš Žemės vyks unikalus planetų paradas: kada galima stebėti ugningos Veneros ir ledinio Saturno „pasimatymą“
Įvairenybės | 2 min.
Diena, kai sustos Žemė: ar taip gali įvykti ir kas nutiktų?
Įvairenybės | 4 min.
Juodkrantėje A. Popovui ir J. Kosinovai bus įteikta L. M. Rėzos premija
Kultūra | 2 min.
JT žmogaus teisių vadovas: žalingo turinio internete reguliavimas nėra cenzūra
Pasaulis | 2 min.
Galimo ŽŪM kanclerio praeityje – žemės Vilniaus centre užvaldymo skandalas
Politika | 2 min.
Š. Birutis: Lietuvos kultūros sezonas Vokietijoje turėtų startuoti 2026 m.
Kultūra | 2 min.
Ministras: gyvulininkystės sektorius Lietuvoje nekelia problemų aplinkai
Aplinkosauga | 2 min.
I. Hofmanas: sieksime, kad žemės ūkis būtų pripažintas nacionalinio saugumo dalimi
Politika | 2 min.
Žmonių Žemėje yra dešimt kartų daugiau nei laukinių gyvūnų: mokslininkai suskaičiavo viską pasaulyje
Pasaulis | 2 min.
Mokslininkų prognozė: 2024-ieji baigsis stipria magnetine audra
Įvairenybės | 3 min.
Lietuvos metų žmogumi išrinktas G. Nausėda
Lietuva | 3 min.
Jonavos rajone nuo tilto, įtariama, nukrito žmogus: iš upės jį ištraukti padėjo apie nelaimę pranešęs asmuo
atnaujinta
Nusikaltimai ir nelaimės | 2 min.
Skelbiamas Juozo Miltinio dramos teatro vadovo konkursas
Kultūra | 2 min.
Seimas iš naujo svarstys į įstatymą perkelti KT rekomendacijas dėl valstybinės žemės naudojimo
Lietuva | 2 min.
39 proc. gyventojų yra įsitikinę, kad Lietuvoje labiausiai diskriminuojami žmonės su psichikos ar intelekto negalia
Lietuva | 2 min.