Tarptautinės už skaidrumą kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) surengė savaitę trunkančius antikorupcinius mokymus, kuriuose dalyvauja 110 klausytojų iš 58 valstybių.
Skaidrumo nori vis daugiau žmonių
Kaip Alfa.lt sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas, Lietuva skaidrumo atžvilgiu Europoje yra stipri vidutiniokė ir gali pasidalinti patirtimi su daugeliu kitų šalių. „Skaidrumo mokykla – didžiausias tokio pobūdžio renginys visame pasaulyje. Kodėl Lietuvoje? Nes mes užaugome nuo regioninio iki pasaulinio masto“, – sakė S. Muravjovas.
Šiemet Skaidrumo mokykla vyksta jau 12 kartą. TILS, kartu su kolegomis iš kitų valstybių jau seniai padarė išvadą, kad organizacija sukaupė turtingą žinių bagažą, kuriuo gali ir turi dalintis. Užsibrėžtas tikslas – paprastai ir aiškiai perteikti šias žinias įvairiausių visuomenės sluoksnių ir profesijų žmonėms – nuo verslininkų iki viešojo sektoriaus ir akademikų.
„Skaidrumo mokykloje kuriame dialogą įvairiausių profesijų atstovams, kad per savaitę jiems išaiškinti, kas yra antikorupcija ir skaidrumas, bet svarbiausia – ką jie patys gali padaryti šiuo klausimu“, – teigė TILS vadovas.
Renginio organizatoriams tenka sudėtingas iššūkis, nes antikorupcijos ir skaidrumo suvokimas gali labai skirtis. Vienaip situaciją mato lietuvis arba vokietis ir visai kitaip – Lotynų Amerikos arba Afrikos valstybių gyventojai. Todėl į Skaidrumo mokyklą iš viso pasaulio renkami ne tik klausytojai, bet ir dėstytojai, galintys pateikti informaciją savaip, pasidalinti įžvalgomis ir patirtimis, kurios nebūdingos pavyzdžiui Lietuvai. „Šioje mokykloje mokomės vieni iš kitų. Dalyviai dalinasi savo praktinėmis patirtimis, išgyvenimais. Su naujomis žiniomis iš mokyklos išeina ne tik klausytojai, bet ir lektoriai – daug metų šioje srityje dirbantys ekspertai“, – pabrėžė S. Muravjovas.
„Vis daugiau žmonių supranta korupcijos problemos svarbą. Tai – raštingi, išsilavinę žmonės, kurie yra nepatenkinti tuo, kad negali įtakoti sprendimų priėmimo savo šalyse ir tiesiog efektyviai vykdyti savo veiklą. Net ir Europoje daugybė žmonių nesijaučia galintys įtakoti sprendimų, nes už juos tai daro vadinamieji „stambieji interesai“, didieji verslai, palaikantys kontaktą su politikais“, – teigė ekspertas, pažymėdamas, kad Lietuvos politikoje šiuo atžvilgiu juntama pažanga, nes vis daugiau politikų siekia skaidrinti sprendimų priėmimo procesus.
Anot S. Muravjovo, politikai turi užsitarnauti piliečių pasitikėjimą ne vien žodžiai, bet ir veiksmais – atvirai deklaruoti su kuo derina sprendimų priėmimą, kokiais motyvais vadovaujasi. Todėl skaidrumo mokyklos dalyviai ir kelia klausimus, ką jie patys gali nuveikti, kad didintų skaidrumą ir ko jie gali reikalauti iš politikų. Pasak TILS vadovo, vis daugiau jaunų žmonių susimąsto, kokioje aplinkoje ketina siekti karjeros ir nori tokios aplinkos, kuri būtų skaidri ir kurioje būtų gerbiamos jų teisės. Jie nenori nerimauti dėl to, kad jų vadovai arba kolegos gali rinktis neskaidrius sprendimus ar piktnaudžiauti padėtimi.
„Vis daugiau žmonių supranta, kas yra pinigų plovimas ir kaip organizuotas nusikalstamumas veikia korupcinę aplinką. Jie nori aiškiai identifikuoti grėsmes ir rasti būdus, kaip joms pasipriešinti. Kaip bendrauti su teisėsauga? Kaip įmonei veikti, kad užkirstų kelią bet kokiems nesusipratimams ir tinkamai vykdytų korupcijos prevenciją“, – sakė Alfa.lt pašnekovas.
Tokiu būdu, kova prieš korupcija pradedama „nuo savęs“. Žinoma, sąlygos įvairiose pasaulio valstybėse labai skiriasi ir kai kur piliečiai iš tiesų neturi beveik jokių galimybių paveikti sprendimų priėmimą ir korupcinę aplinką. Toli ieškoti nereikia – mūsų kaimynės Rusija, Baltarusija, o ir Ukrainoje korupcijos problema yra ypatingai opi. Visgi, rankų nuleisti negalima net ir sunkiausiomis sąlygomis. Be to, neverta užmigti ant pasiekimų laurų ir tose šalyse, kurioje situacija geresnė. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra sukurta efektyvi įstatyminė bazė, tačiau vien įstatymo buvimas neužtikrina sėkmės – jis turi veikti.
„Institucinis požiūris į antikorupciją buvo aktualus seniau. Dabar turime patys suvokti, ką turime nuveikti, kad pasiekti norimą rezultatą. Į šį procesą turi kartu įsitraukti ir viešojo, ir privataus sektoriaus atstovai. Todėl mokyklos darbe dalyvauja ir Lietuvos Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovai“, – teigė TILS vadovas.
Stiprūs vidutiniokai
Korupcijos suvokimo požiūriu Lietuva yra 17 vietoje tarp ES valstybių, o pasauliniame reitinge esame pirmaujančių valstybių trisdešimtuke. Pasak S. Muravjovo, esame tikrai nemažai pasiekę ir turime kuo pasidalinti su kitomis šalimis. „Dabar mūsų iššūkis – stambioji korupcija, didesnis skaidrumas politikoje. Su kyšininkavimu susitvarkėje sėkmingai. Jis lieka sveikatos apsaugos srityje, tačiau taip pat mažėja. Artimiausio dešimtmečio uždavinys – mažinti korupciją politikoje“, – sakė S. Muravjovas.
Pasak TILS vadovo, Lietuva turi atverti kuo daugiau duomenų, didinti politikų veiklos skaidrumą. Pradėti galima būtų nuo elementarių dalykų, kaip pavyzdžiui, duomenų apie įmonių savininkus, galutinius naudos gavėjus viešinimas. Valstybės skaidrumas, pasak S. Muravjovo, neturi būti „popierinis“ – jis privalo atnešti pokytį į kasdienes praktikas. Visuomenė nebetiki viešojo sektoriaus pasakojimais apie pasiekimus. Skaidrumo poveikį žmonės turi pajusti gyvenime. Būtina viešinti informaciją apie sprendimų priėmimą, jo dalyvius. Nors lietuviai garsėja skeptišku požiūriu į savo galimybes paveikti valdžią, TILS tyrimai rodo, kad vis daugiau žmonių tiki, kad tai įmanoma ir antikorupcijos šalyje perspektyvas vertina optimistiškai.
„Mūsų Vyriausybė ir politikai tikrai galėtų labiau įtraukti žmones į šalies valdymą. Pavyzdžiui, įtraukti bendruomenes į sprendimus dėl konkrečių išlaidų tikslingumo. Tarkime, dabar sutinkame nemažai žmonių, kurie net nežino su kuo kalbėtis jų miesteliui rūpimais klausimais. Kai jie ims patys spręsti dėl kiemo sutvarkymo ar šaligatvio tiesimo – formuosis labai naudingi bendravimo įpročiai. Nes skaidrumas yra įprotis klausti ir suprantamai atsakinėti“, – sakė Alfa.lt pašnekovas.
Anot TILS vadovo, piliečiai turi žinoti savo teises, ko jie gali reikalauti iš politikų. Vien tai ženkliai sumažins tikimybę, kad žmogus pasiduos spaudimui duoti kyšį arba pats imsis tokio žingsnio. Atitinkamai, galios pozicijose esantys žmonės privalo siųsti aiškią žinią, kad nieko panašaus jie netoleruos. Tai turi daryti ir gydytojai, ir savivaldybių darbuotojai.
S. Muravjovas teigė, kad ir šiuo požiūriu situacija Lietuvoje gerėja, nes auga piliečių politinis raštingumas ir suvokimas, kad antikorupcija ir skaidrumas – viduriniosios klasės prerogatyva. Tai – noras jaustis saugiai ir užtikrintai. Todėl moksečių mokėtojas turi visas teises reikalauti atsakymų iš galios pozicijose esančių žmonių. „Tai – socialinė sutartis su valstybe ir bendrapiliečiais. Politikai negali ignoruoti šio poreikio“, – teigė TILS vadovas, pabrėždamas, kad politikai šiandien tiesiog privalo atvirai deklaruoti savo kasdienę veiklą ir užtikrinti didesnį atvirą priėjimą prie duomenų. Pavyzdžiui, laisvas priėjimas prie duomenų leistų žiniasklaidai kelti naujus klausimus apie tai, kaip veikia mūsų valstybės institucijos. Tokiu būdu, atėjus rinkimų laikui, pilietis galėtų tikroviškai vertinti, ar konkretūs politikai pateisino jo lūkesčius.
„Manau, kad atėjo laikas mums visiems garsiau kalbėti apie tai, ką pasiekė Lietuva. Sakyčiau, kad skaidrumo iniciatyvos atžvilgiu mes jau esame viena iš pažangesnių ES, o gal ir pasaulio valstybių. Turime drąsiai dalintis savo patirtimi. Iššūkiai lieka, bet pasiekėme tikrai nemažai, netgi lyginant su šiuo atžvilgiu pažangiausiomis valstybėmis“, – sakė S. Muravjovas.