Vilniaus tarybos narys teigia, kad buvęs „BaltCap“ partneris kazino pralošė 25 mln. eurų. Fondas: tai spekuliacijos

Nepriklausomas Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis feisbuko paskyroje skelbia, kad, nepatvirtintais duomenimis, buvęs „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis sugebėjo pralošti krūvą ne savo pinigų vienam „online kazino“.

„Mano duomenimis (vėlgi kol kas nepatvirtinta), suma viršija 25 mln. Eur“, – teigia politikas.

„Jeigu tai tiesa, tai „BaltCap“ susidurs su labai rimtomis finansinėmis problemomis. Su rimtomis reputacinės rizikos problemomis tuomet susidurs ir „Swedbank“ bei SEB bankas, kurie investavo dalį savo valdomų pensijų fondų į „Balt Cap“, – rašo A. Nemunaitis.

Politikas feisbuke aiškina, kad nenori iš savo kišenės apmokėti lošėjo skolų, turėdamas omenyje tai, kad šiuo metu „BaltCap“ prašo indeksuoti Nacionalinio stadiono statybų kainą, o kaip žinoma, Š. Stepukonis iki atleidimo iš „BaltCap“ buvo atsakingas už šio stadiono projektą.

Šaltinių neatskleidžia

Naujienų portalas Alfa.lt susisiekė su pačiu A. Nemunaičiu ir paprašė plačiau pakomentuoti įrašą feisbuke.

„Galvoju, kad aš, kaip fizinis asmuo, jau ir taip sakau gana daug (feisbuke – red.). Man iš skirtingų šaltinių signalizuoja tą patį“, – sakė A. Nemunaitis.

Politikas atsisakė įvardyti šaltinius, iš kurių gavo informaciją apie Š. Stepukonio tariamai kazino praloštus milijonus eurų. „Tikrai ne, jokiais būdais nesakysiu. Bet aš jais pasitikiu“, – sakė politikas.

Paprašėme paaiškinti, kokiu pagrindu jis mini konkrečią tariamai praloštą sumą – 25 mln. eurų. Į tai A. Nemunaitis atsakė: „Todėl, kad aš manau, kad tai yra ieškinyje nurodytos panašios sumos. Prokuratūrai pateikti kaltinimai, kur pats „BaltCap“ bando išsireikalauti“, – teigė jis.

Politikas patvirtino, kad jo šaltiniai teigia, kad Š. Stepukonis pralošė 25 mln. eurų kazino. „Tiek pralošė ir paskui dar nesėkmingos investicijos kitur. Bet tiek yra pralošęs, taip“, – tikino jis.

A. Nemunaitis netgi tvirtina, kad žino, kuris tai kazino, bet jo negali nurodyti. „Žinau, žinau, kuriame kazino, – tvirtino jis. – Pas mane iš skirtingų vietų suplaukė informacija, kuria aš pasidalijau.“

Politikas teigė, kad tie šaltiniai nėra tarpusavyje susiję, bet tvirtina tą patį.

„Aš pats negaliu vykdyti tyrimo, nes nesu nei teisėsaugos institucija, nei žurnalistas, dėl to pas mane daug tokių „galimai“, „galimai“. Aš iš tikrųjų čia išsakau savo nuomonę“, – sakė A. Nemunaitis.

„Spekuliacijų“ nekomentuoja

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis Alfa.lt atsiųstame komentare teigia, kad bet kokia informacija, skleidžiama trečiųjų šalių, tėra spekuliacija, kurios fondas nekomentuoja.

Portalas prašė S. Gustainio patvirtinti arba paneigti, kad Š. Stepukonis pralošė kazino 25 mln. eurų, kurie buvo ne jo nuosavos, o „BaltCap“ lėšos.

Kartu prašėme nurodyti, kokio dydžio finansinę žalą „BaltCap“ padarė Š. Stepukonis ir už kokius konkrečiai finansinius pažeidimus jis atleistas iš „BaltCap“.

„Apie tai, kad „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris yra nušalintas, įtariant netinkamu fondo finansų tvarkymu, mes paskelbėme 2023 m. lapkričio 23 d.“, – priminė S. Gustainis.

Tame pranešime, pasak jo, buvo dar keli labai svarbūs teiginiai:

a. „BaltCap“ pasamdė ekspertus, atliekančius vidinį tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti žalos dydį ir išsigryninti sprendimus, kurie užkirstų kelią panašiems atvejams ateityje;

b. „BaltCap“ kreipėsi į teisėsaugą dėl buvusio fondo partnerio veiksmų. Prokuratūra apie pradėtą tyrimą pranešė lapkričio 30 d.;

c. „BaltCap“ iškart pranešė, kad visus fondo patirtus nuostolius kompensuosime iš savo kišenės.

„Kitaip tariant, „BaltCap“ šioje istorijoje yra nukentėjęs asmuo, kuris ėmėsi teisinėje valstybėje įprastos praktikos – informuoti teisėsaugą, siekiant, kad įtariama neteisėta veikla būtų ištirta, kaltieji nustatyti ir nubausti. Kol tyrimas nėra baigtas, bet kokia informacija, skleidžiama trečiųjų šalių, tėra spekuliacija, kurios komentuoti mes nei galime, nei norime. Taip pat galime patvirtinti, kad statybos kainos indeksavimo diskusija neturi nieko bendro su buvusio partnerio veikla“, – teigė S. Gustainis.

Su pačiu Š. Stepukoniu Alfa.lt susisiekti nepavyko. Buvusį savo telefoną jis yra perdavęs „BaltCap“ administracijai.

Padavė savivaldybę į teismą

Vilniaus miesto tarybos narys A. Nemunaitis tvirtina, kad jam nepavyksta iš savivaldybės administracijos išsireikalauti „BaltCap“ rašto, kuriame koncesininkas „neva prašo“ indeksuoti stadiono statybų kainą.

„Pagal Savivaldos įstatymą ir Tarybos reglamentą man administracija privalo tą dokumentą pateikti per penkias dienas. Bet aš jau mėnesį jo neišsireikalauju“, – teigė A. Nemunaitis.

Politikas dėl tokių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Ieškinyje A. Nemunaitis teigia, kad savivaldybė jam trukdo atlikti Tarybos nario funkcijas.

„Mano žiniomis, ten yra gerokai mažesnė suma, kurią prašo indeksuoti. Niekas tos sumos nesako, bet aš žinau iš kolegų taryboje, kad administracija siūlys didinti kainą apie 40 mln. eurų papildomai pastatant krepšinio areną“, – sakė A. Nemunaitis.

Prašo indeksuoti kainą

Alfa.lt primena, kad nacionalinį stadioną pastatyti įsipareigojusi bendrovė „BaltCap“ gruodžio viduryje sustabdė statybas ir kreipėsi į savivaldybę ir ministeriją, prašydama peržiūrėti viso projekto kainą.

Skelbta, kad statybas tikimasi atnaujinti, kai bus baigtos derybos dėl kainos indeksavimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas praėjusių metų gruodį Alfa.lt teigė, kad tarp sutarties šalių – Vilniaus miesto savivaldybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei koncesininko – yra derinami „galimi situacijos sprendimo būdai, vykdomi skaičiavimai ir derybos dėl rizikų pasidalijimo“.

Pasak A. Bužinsko, šalių pozicija dėl statybos kainų indeksavimo Tarybos nariams ir visuomenei bus pristatyta sausio mėnesį, įskaitant ir sutarties nuostatas, kuriomis remiamasi sprendžiant šį klausimą.

„Koncesijos sutartis yra galiojanti ir visos šalys yra suinteresuotos tęsti projektą, kaip numatyta“, – teigė A. Bužinskas.

Anksčiau jis teigė, kad tarybai bus pateiktas siūlymas pasinaudoti sutartyje numatyta „force majeure“ (nenugalimos jėgos) aplinkybe, tačiau ji esą gali kelti daugiausia diskusijų.

Vis dėlto A. Bužinskas pripažino, kad koncesininko noras naudotis nenumatytų aplinkybių sąlyga yra pagrįstas. „Tai greičiausiai būtų karas Ukrainoje, kažkiek kovido lemti tiekimo grandinės sutrikimai“, – teigė A. Bužinskas.

Konkrečios indeksavimo kainos A. Bužinskas neįvardijo. Jis visiškai neatmetė, kad egzistuoja ir nedidelė projekto žlugimo rizika.